Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pramonės padangėje – pragiedruliai

 
2015 07 21 13:23

11,5 proc. siekiantis pramonės produkcijos metinis augimas už birželį nepaisant nuosaikaus pramonės pasitikėjimo rodiklio vainikuoja sunkaus pusmečio rezultatus. Statistikos departamento duomenimis, apdirbamosios pramonės gamybos metinis augimas, palyginamosiomis kainomis, per šešis šių metų mėnesius pasiekė 5,3 proc.

Be rafinuotų naftos produktų gamybos, pramonės rezultatas buvo kiek kuklesnis – 3 proc. Pirmuosius du ketvirčius galima drąsiai vadinti „metų iššūkiu“, po susidūrimo su kuriuo pramoninkai išeina „pakelta galva“.

Du trečdaliai apdirbamosios pramonės produkcijos yra eksportuojama. Tad akivaizdu, kad apdirbamosios pramonės produkcijos augimas pirmąjį šių metų pusmetį nepaisant niūriomis nuotaikomis apaugusio lietuviškos kilmės prekių eksporto į NVS šalis jau yra didelis laimėjimas. Vien lietuviškų prekių eksportas į Rusiją per penkis šių metų mėnesius smuko 55 proc., iš jų maisto ir žemės ūkio produktų – 80,6 proc. Ir tikėtis proveržio šia kryptimi artimiausioje ateityje neverta. Rusijos statistinių duomenų be ašarų skaityti neįmanoma. Vartotojų perkamoji galia toliau mažėja, vidaus prekyba susitraukė beveik dešimtadaliu, gamybos rodiklių kreivės leidžiasi žemyn. Remiantis atskirų veiklų mėnesiniais rodikliais, šalies BVP antrąjį ketvirtį galėtų susitraukti daugiau nei 4,5 proc.

Nemažai vilčių teikia palaipsniui kylantis pagrindinių prekybos partnerių Vakarų rinkoje ekonominis aktyvumas. Prie euro zonos ekonomikos stabilizavimo turėtų prisidėti ir Graikijos krizės atomazga. Brangiai kainuojantis sprendimas, tikėtina, leis atsikvėpti ne tik politikams, bet ir verslo atstovams. Tiesa, politikų pažadai ir pastangos stimuliuoti realų sektorių stulbinančių rezultatų neduoda. Nepaisant rekordiškai žemų palūkanų normų, verslininkai investuoja vangiai, tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas slopina rizikos apetitą ir verčia atsargiai vertinti ateities perspektyvas. Pramoninkų lūkesčiai birželį išliko prastoki, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau šiek tiek pagerėjo, palyginti su metų pradžia. Optimizmo šliūkštelėjo ir ilgai lauktas maisto pramonės atstovų nuotaikų gerėjimas, apie kurį byloja Lietuvos pramoninkų konfederacijos skelbiamas lūkesčių indeksas. Remiantis statistikos departamento informacija, plėtra ir gausesniais užsakymais tiki ir kiti pramonės atstovai. Antrojoje metų pusėje, Vakarų rinkoms demonstruojant atsigavimą, tikimės pramonės plėtros paspartėjimo ir tvaresnio ūkio augimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"