Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Politiniai vasaros „džiaugsmai“

 
2018 07 13 6:00

Liepa baigia įpusėti, įsibėgėja atostogų sezonas, nes dėl mūsų klimato geriausias laikas atostogoms yra nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Juk sunku užginčyti, kad po Žolinės jau padvelkia rudeniu.

Politiniame lauke atostogomis nelabai kvepia, nors Seimas ir baigė pavasario sesiją. Formaliai žiūrint, atostogomis ir negali kvepėti, nes Seimo nariai neatostogauja. Iki pat rugsėjo 10 dienos – rudens sesijos pradžios – jie dirbs su rinkėjais ir dokumentais, nors iš tikrųjų darys tai, ką norės.

Baigdama sesiją valdančioji dauguma prezidentei Daliai Grybauskaitei paliko nedidelę „dovanėlę“ – Referendumo įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Būta nedidelės intrigos, ar prezidentė juos vetuos. Dabar intrigos neliko, belieka komentuoti šiuos veto.

Dėl Referendumo įstatymo pataisų reikia konstatuoti, kad valdančioji dauguma nutarė žaisti nepralaimimą žaidimą. Ji rodo norą padėti dvigubos pilietybės siekiantiems mūsų išeiviams, tačiau atsakomybę dėl pataisų galimos neatitikties Konstitucijai bandė perkelti prezidentei. Tai nepavyko, todėl dabar šalies vadovės veto bus mėginama atmesti. Žinoma, iki rudens sesijos dar yra daug laiko, gal nuomonė dar pasikeis, tačiau veto atmetimas problemos neišspręstų, nes pataisos gali būti pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Todėl kyla gal ir naivus klausimas – kodėl žaidžiama su veikiausiai antikonstitucinėmis pataisomis? Gal geriau plėtoti kampaniją, raginant mūsų piliečius kuo aktyviau dalyvauti būsimame referendume ir pritarti Konstitucijos 12 straipsnio keitimui? Žiniasklaidoje jau pasirodė gandų, kad valdantieji bandys paskatinti dalyvavimą referendume, įtraukdami į jį ir klausimą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau tokie gudravimai atrodytų nelabai gražiai. Nejaugi galima apgaule privilioti piliečius į referendumą?

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų prezidentė taip pat negalėjo nevetuoti. Dvigubos pilietybės klausimas aktualus pirmiausia mūsų išeiviams, o sveikatos priežiūros įstaigų reforma palies kiekvieną Lietuvos gyventoją. Šią reformą skeptiškai vertina tiek medikų, tiek pacientų organizacijos, pažyminčios, kad jų nuomonės beveik neklausta, t. y. klausta formaliai.

Man kyla visai nenaivus klausimas – kokias vertybes puoselėja reformos autoriai, atimantys iš manęs teisę spręsti, kaip panaudosiu kas mėnesį Valstybinei ligonių kasai mokamus pinigus? Kodėl jie nusprendžia, kad tuos pinigus galiu panaudoti tik kreipęsis į valstybines gydymo įstaigas? Kur mes ritamės? Tai, jog valdžioje atsidūrę „valstiečiai“ priskaldys malkų, buvo matyti dar 2016 metų rudenį, o dabar matyti, kad jos skaldomos vis intensyviau.

Nepretenduoju būti ligoninių tinklo optimizavimo ekspertu. Tik priminsiu pasaulinio garso politikos ir viešojo administravimo analitiko norvego Jano Eriko Lane žodžius, kuriuos jis pasakė lygindamas privatų ir viešąjį sektorius. Anot jo, privataus sektoriaus tikslas ir sėkmės kriterijus yra pelnas, o viešojo sektoriaus tikslas ir sėkmės kriterijus yra socialinis teisingumas.

Socialinis teisingumas yra galbūt sunkiausiai apibrėžiama socialinių mokslų sąvoka, tačiau visi mes (pabrėžiu – visi!) turime supratimą, kas yra socialiai teisinga, o kas – ne. Todėl ligoninių tinklo optimizavimas turi būti grindžiamas pirmiausia ne pinigais, o socialiniu teisingumu. Ar socialiai teisinga mažesnių miestų gyventojus palikti be ligoninių? Juk jie moka tokius pačius mokesčius ligonių kasai, tačiau gaus blogesnes sveikatos priežiūros paslaugas – ilgiau lauks greitosios pagalbos automobilio, turės vykti į kitą miestą gydytis ir t. t.

Taip, ligoninių yra per daug, jų išlaikymas brangiai kainuoja, jų veiklos efektyvumas yra labai skirtingas. Tačiau ar regėjome, ar girdėjome viešą diskusiją apie ligoninių tinklo pertvarkymą? Reforma, kuri palies mus visus, yra konstruojama grupės žmonių, kuriems kitos nuomonės nereikia. O viso to viršūnė – sveikatos apsaugos ministrui suteikiama teisė vienasmeniškai spręsti, kurioms gydymo įstaigoms skirti finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pone Aurelijau Veryga, po poros metų jūs būsite paprastas universiteto dėstytojas. Nejaugi jums nebus gėda dėl tokių sprendimų?

Tai, jog valdžioje atsidūrę „valstiečiai“ priskaldys malkų, buvo matyti dar 2016 metų rudenį, o dabar matyti, kad jos skaldomos vis intensyviau.

Dar vienas „protingas“ „valstiečių“ sprendimas, tik, deja, nesulauksiantis prezidentės veto, nes nėra įstatymas, o Vyriausybės kompetencijai priskiriamas dalykas, yra ketinimas Žemės ūkio ministeriją iškelti į Kauną. Tokią kvailystę keblu net komentuoti, nes sunku patikėti, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės gali apie tai rimtai kalbėti. Gyvename tokiais laikais, kai galime susisiekti su bet kurioje pasaulio vietoje esančiais žmonėmis, virtualioje erdvėje rengti konferencijas, posėdžius. Ne, „valstiečių“ tai nedomina, jiems reikia, kad šimtai valdininkų kasdien vežiotų savo kūnus iš Vilniaus į Kauną ir atgal, o jų beprasmiškų kelionių išlaidas žadama padengti mūsų visų pinigais.

Tarptautinėje politikoje artimiausias vasaros smagumas – spėlionė, apgaus Vladimiras Putinas Donaldą Trumpą ar ne. Galbūt galima spėlioti ir priešingai, nes D.Trumpas yra šoumenas, viešųjų ryšių aistruolis, kuriam svarbiau ne turinys, o forma.

Pranašesnė padėtis yra V. Putino, nes jam jau pats susitikimo faktas yra laimėjimas. Tai įrodymas, kad jis nėra dirbtinai izoliuotas nuo kitų pasaulio lyderių. Tačiau šio susitikimo reikia abiem, nors ir dėl skirtingų priežasčių. Susitikimo rezultatai greičiausiai bus jokie – D.Trumpas nesumažins sankcijų Rusijai, nes jos įvestos įstatymu, o V. Putinas nepadės Amerikai kolizijoje su Iranu, nes šis yra savarankiškas žaidėjas.

Greičiausiai tai bus fotosesija, kurią kiekvienas jos dalyvis pateiks kaip savo laimėjimą.

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"