Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Plastikiniai maišeliai

 
2018 03 22 13:16

Kam teko būti šiltesniuose kraštuose, tikriausiai pastebėjo ir plastikiniais maišeliais užterštas vandenynų pakrantes. Problema yra tokia didelė, kad daugelis šalių nutarė kovoti su plastikinių maišelių naudojimu. Kai kurios šalys artimiausiu metu ketina jų visai atsisakyti.

O ar Lietuva turi kokią savo klimato kaitos stabdymo ar žalių technologijų ir žalių investicijų politiką? Galima sakyti, turi, nes yra priimti Vyriausybės nutarimai, Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti ir Europos Sąjungos (ES) taršos mažinimo tikslus. Bet realiame gyvenime deklaruojama viena tiesa, o elgiamasi visai kitaip. Plastikinių maišelių pilnos parduotuvės, į juos prekę įdės ir turgaus prekeivis. Nauji autobusai perkami pigesni ir į jų taršos rodiklius nelabai kreipiamas dėmesys.

Belieka tik stebėtis, kaip senovėje protėviai sugebėdavo pastatyti pilis ant nedidelių Lietuvos kalnų. Skirtingai nei dabartiniai meistrai, jie juk neturėjo nei gelžbetoninių sijų, nei plieno tinklų, kad galėtų sutvirtinti pagrindą pilies statybai. Žinoma, tai liūdnas pastebėjimas, žvelgiant į gelžbetoniu sukaltą Gedimino kalno gamtos dvasią. Ką jau ką, o kaip gyventi darniai su gamta Lietuva pamiršo.

Plastikinių maišelių pilna ir viešoji erdvė. Lietuvos žurnalistai, teigiantys, kad kovoja su putinizmo apraiškomis, surengė didžiulę prezidento V. Putino palaikymo kompaniją, dar neprasidėjus balsavimui, įtikinėjo Lietuvoje gyvenančius Rusijos piliečius, kad jis yra vienintelis galimas kandidatas į Rusijos prezidento postą. Nė vienas leidinys net nepabandė rimčiau aiškintis, o kokia yra demokratinių jėgų atstovų Grigorijaus Javlinskio ir Ksenijos Sobčak pozicija dėl Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykių. Interneto portaluose buvo skelbiama net atvira netiesa apie jų požiūrį į Krymo problemos sprendimą. Lietuvos televizijos žinių laidos atrodė kaip finansuojamos iš Rusijos, o ne Lietuvos biudžeto, nes rodė tik prezidentą V. Putiną, jo rengiamus rinkiminius susitikimus ir kartojo labai ginčytinus pasvarstymus apie apie Kremliaus projektus, susijusius su demokratinių jėgų atstovais.

Žinant, kad dauguma eilinių Rusijos žmonių priklauso nuo valdžios sprendimų, sunku buvo tikėtis, kad daugelis iš jų išdrįstų atvirai protestuoti ir neiti į rinkimus. Vieno iš opozicijos lyderio A. Navalnio raginimas neiti į rinkimus gal net turėjo atvirkštinį poveikį gyventojų aktyvumui, nes mobilizavo administracinius pajėgumus, padidėjo spaudimas žmonėms, ypač mažesniuose ir atokesniuose regionuose, dalyvauti balsavime. Kaip tai daroma, vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai turbūt dar prisimena.

Bet kuriuo atveju, Lietuva turi būti dėkinga Rusijos demokratams už jų palaikymą sunkiu Nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu. Būtų buvę tiesiog padoru parodyti jiems didesnį dėmesį, plačiau pristatyti jų darbus. O ir šiaip tikrai būtų buvę pravartu išgirsti daugiau komentarų apie Rusijos pretendentų į prezidento postą požiūrius į Rusijos raidą ir aktualius Lietuvai tarpusavio santykius.

Liūdnai šiuo požiūriu pasirodė ir ES užsienio politikos formuotojai, kurių dėmesys buvo sutelktas (arba gal specialiai nukreiptas) į cheminio ginklo panaudojimo skandalą Didžioje Britanijoje. Todėl Rusijos priešrinkiminis laikotarpis, kai buvo proga kelti aštrias ir aktualias tarpusavio santykių problemas, neišnaudotas.

Paskubėjo žurnalistai paskelbti ir apie prezidento V. Putino įtikinamą pergalę. Pergalė nėra tokia didelė, jei gerai paskaičiuoji – už jį balsavo apie pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Ir vėl primėtyta daug tuščių plastikinių maišelių.

Gal ir atsitiktinai, bet jau taip sutapo, kad Rusijos rinkimų metu Lietuvoje viešėjo ir žinomi Rusijos menininkai, buvo stengiamasi įkomponuoti Lietuvą į Rusijos informacinę rinkiminę erdvę, ir tai iš dalies pavyko, nes Lietuvos valstybės vadovai ir žurnalistai seniai jau nesupranta arba nenori suprasti šių procesų.

Informacinės politikos klausimus Lietuvoje kuruoja užsienio reikalų ministras, bet jis eilinį kartą viešėjo D. Britanijoje. Kaip sakoma, toliau nuo lietuviškų problemų ir arčiau savo šeimos. Elgėsi kaip dauguma Lietuvos emigrantų.

Su plastikiniais maišeliais kovoti irgi nėra kam. Anksčiau mokslo ir nevyriausybinių organizacijų veikla, sprendžiant Baltijos problemas, buvo koordinuojama per Baltijos plėtros forumo darbą, bet dabar šis forumas uždaromas. Europos Parlamento Baltijos jūros intergrupės darbo, kur tarp įvairių šalių Europos Parlamento narių buvo koordinuojami su Baltijos regionu susiję ES klausimai, iš jų ir aplinkosaugos, šios kadencijos Europos Parlamento nariams pratęsti nepavyko. Baltijos jūros taryba, kuriai dabar pirmininkauja Švedija, yra daugiau vyriausybių bendradarbiavimo forumas, o jos darbas Lietuvoje mažai aptariamas.

Pirmaisiais Persitvarkymo Sąjūdžio metais aplinkosaugos sąjūdis buvo visuomeninis ir formavo svarbias Lietuvos ateities vizijos nuostatas. Buvo siekiama apsaugoti gamtą nuo industrializacijos pavojaus, susirūpinta Baltijos jūros tarša. Aplinkos apsaugos problema nedingo iš akiračio ir dabar, dėl sparčios klimato kaitos ji tapo tik dar aktualesnė, negu buvo anksčiau.

Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, Lietuvos nuostoliai dėl su klimato kaita susijusių reiškinių per eilę metų sudaro 933 mln eurų, arba 204 Eur vienam žmogui. Tai dideli skaičiai, jau tai verčia susimąstyti, kaip galima būtų sumažinti nuostolius. Kita vertus, yra ir ekonominiais skaičiavimais sunkiai išreiškiamos vertybės, kaip antai gamtinis kultūrinis paveldas, ekosistema sveikai gyvensenai ir kiti svarbūs veiksniai.

Daug problemų būtų galima išspręsti, jeigu tam būtų skiriamas tinkamas dėmesys. Juolab, kad Lietuva turi vieną žinomiausių aplinkosaugos specialistų – baigusį kadenciją prezidentą Valdą Adamkų. Jo neįkainojama patirtis gali padėti spręsti vis opesnes Baltijos problemas. Kita vertus, jų sprendimui reikia ir diplomatinių pastangų, nes Baltijos jūros pakrantėje gyvena daug tautų. Silpnai panaudojamas ir turimas mokslo potencialas, nes visi sprendimai sutelkti ministerijų biurokratų rankose, tad nėra ko stebėtis, kad ilgalaikės klimato kaitos, žaliųjų investicijų politikos Lietuva neturi.

Žaliai pražydusi Baltijos jūra primena apie žalingas cheminių medžiagų panaudojimo pasekmes žemės ūkyje, o mažėjantys žuvies ištekliai – apie vis didėjantį krovinių laivų srautą palyginus seklia ir nedidele Baltijos jūra. Nors yra priimtas ES sprendimas riboti giliavandenių, didelių transporto laivų judėjimą Baltijos jūra, bet to nepaisoma, Lietuva didžiuojasi, kai į jos uostą užsuka dideli krovininiai laivai. Rusija ketina paleisti daugiau didelių krovinių keltų kursuoti tarp Kaliningrado ir Sankt Peterburgo.

Iš tiesų reikėjo daug ko paklausti pretendentų į Rusijos prezidento postą, bet niekas nepaklausė.

2018 m. yra Europos kultūrinio paveldo metai. Kultūros paveldas yra ir Lietuvos gamta, nes ji formavo gyvenimo būdą, amatus ir tradicijas. Keičiant aplinką, populiarinant naujas augalų veisles, tvirtinant piliakalnius gelžbetoniu, tos natūralios lietuviškos ekosistemos lopinėlis vis mažėja.

Prie kiekvieno medžio sargo nepastatysi, nėra jėgų ir gaudyti pažeidėjus, todėl aplinkosauga, pagarba gamtai, jos suvokimas turi būti kiekvieno išsilavinusio žmogaus vertybinių nuostatų dalis ir Lietuvos derybinė pozicija tarptautiniuose santykiuose su Baltijos jūros kaimynais.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, buvusi Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"