Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pirmojo Laisvės premijos laureato žodžius prisimenant

 
2015 12 02 10:56

„Svarbiausias mūsų veiklos stimulas buvo gėda. Mes tiesiog norėjome save gerbti“, – apie sovietmetį ir pasipriešinimą 2012 metų sausį kalbėjo Lietuvoje viešėjęs pirmosios Laisvės premijos laureatas, Rusijos disidentas ir žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas.

Paprasti ir tikslūs žodžiai, kuriuos verta prisiminti šiandien, sausio 13-ajai artėjant. Man, kaip vienam Laisvės premijos steigimo iniciatorių, šis apdovanojimas, kaip ir bet koks kitas, nėra vien įvertinimas. Tai valstybingumo, valstybinio mąstymo simbolis. Taip pat – ir egzaminas.

Galvodamas apie minėtos premijos įkūrimą nesitikėjau, kad vieną dieną ji „suksis“ politinėje ruletėje. „Iš“ laisvės ir „su“ laisve nelošiama. Todėl kreipiuosi į parlamentines šalies partijas ir jų lyderius, balsavusius prieš naujosios premijos skyrimą – pripažinkime klaidas ir tapkime konstruktyvaus sprendimo dalyviai. Neizoliuokime savęs nuo istorijos.

Pakartotinis balsavimas dėl Laisvės premijos skyrimo, mano įsitikinimu, yra būtinas – ypač jei norime atsikratyti cinizmo, išplaunančio mūsų vertybinius pamatus. 25 metus gyvename laisvėje ir esam stiprūs tuo, kad iš kartos į kartą perdavėm laisvės idėją, išmokome didžiąją pamoką. Galime ir turime tai pratęsti. Be susiskaldymo, oriai, pakelta galva.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"