Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pilietinė akcija tirti ir viešinti akademinio elito plagiatą?

 
2017 10 04 9:36

Šiomis dienomis kilo didelis sujudimas dėl KTU rektoriaus prof. Petro Baršausko galimo plagiato. šiame straipsnyje nežadama aptarti būtent šio atvejo, tačiau pagvildenti susidariusią situaciją, kai diskusijose ir komentaruose, atrodo, vyrauja nuomonė, kad šis atvejis yra rimtas iššūkis sistemai ir, kad tokių atvejų (dėl galimo plagiato) tarp elito yra labai daug.

Taip pat, sprendžiant iš diskusijų ir komentarų, yra baiminamasi, kad šis reikalas bus, kaip su daugybe kitų skandalingų atvejų, nuslepiamas ir tyliai numarinamas. Tai tikrai būtų apgailėtina. Kažkada reikia juk sušukti, Stop – gana.

Ko gero nereikia aiškinti, kas ir taip visiems aišku, bet kita vertus, reikia pasakyti, kad, jeigu viršūnė supuvus, o daktaro laipsnį ar profesoriaus vardą turintys asmenys dažnai sudaro tą viršūnę, ko galima tikėti iš „žemesniųjų“. Juk anie diriguoja. Arba paprasčiausiai galima pasakyti taip: karjeros, kurias padeda padaryti moksliniai laipsniai arba vardai, gauti per plagiatą, yra karjeros, kurios pagrįstos apgaule.

Gali būti, kad daug kas, kuris norėtų pasisakyti šiuo klausimu, galvoja, kad nėra ką daryti. Tokioje išvadoje yra tiesos: tik universitetai suteikia ir tik jie gali atimti laipsnį ar mokslo vardą. Bet vis dėlto yra pavyzdžių, ką gali padaryti eiliniai žmonės.

Vienas iš tokių pavyzdžių būtų neseni atvejai Vokietijoje“ kai ministrai neteko kėdžių dėl to, kad disertacijose buvo aptiktas plagiatas. Tačiau vokiečiai ėmėsi pilietinės akcijos, kad tie klausimai nebūtų numarinti. Kaip jie tai padarė?

Jie panaudojo vadinamą „wiki“ internetinę aplikaciją. Yra daugybė organizacijų, kurios suteikia programinę įrangą ir internetinę tam skirtą erdvę nemokamai, pavyzdžiui čia.

Idėja jų buvo tokia: jie įkėlė įtartiną mokslinį darbą ir sudarė galimybę eiliniams žmonėms tikrinti dėl plagiato. Ekrano kairėje – mokslinio darbo tekstas. Ekrano dešinėje – šaltinis, iš kurio buvo paimta arba plagijuota. Šaltinį randa savanoriai, anonimiškai, ir patys įkelia.

Vienas iš pirmųjų „wiki“ buvo sukurtas kaip pilietinė akcija tirti Karl-Theodor zu Guttenberg'o atvejį. Tas „wikis“ vadinosi Guttenplag. Guttenberg'as buvo priverstas atsistatydinti iš Vokietijos gynybos ministro posto. Sunku buvo paneigti ar paaiškinti, kai eilinis vokietis galėjo pasižiūrėti ir palyginti (dar ir dabar viską galima rasti internete – galite pasižiūrėti.) Buvo ir kitų panašių plagiatą tirančių „wikių,“ kaip antai čia, kur tiriami kelių asmenų moksliniai darbai.

Siūlau sukurti panašius „wikius“, tačiau norėtųsi pabrėžti, kad, visų pirma, dėl p. Baršausko – gali būti, kad mano siūloma pilietinė akcija jį išteisintų žmonių akyse. Nežinau ir nedarau išvadų. Tačiau visas reikalas yra daug platesnis ir svarbesnis negu vienas žmogus ar vienas atvejas.

Baigdamas, jaučiu pareigą paaiškinti labiausiai paplitusį plagijavimo metodą, kurio dėka per dvi savaites dėliojimo ir lipdymo gali „gimti“ disertacija.

Tokiais atvejais šaltinio tekstas pakartojamas pažodžiui ar beveik pažodžiui (ir tai kartais sudaro daugelį pastraipų) ir šito kopijuoto teksto pabaigoje visgi pateikiama nuoroda į šaltinį, tačiau šaltinio tekstas nėra pristatomas skaitytojui kaip pažodinė citata: skaitytojas mano, kad tai yra plagiatoriaus rašyti žodžiai, jo tekstas. Kitaip sakant, plagiatorius pristato kito asmens tekstą kaip savo. Reikia laikyti omenyje, kad visai nedraudžiama pateikti pažodinę citatą, jeigu tik tai yra pažymima. Jeigu ne, tai yra apgaulė. Ši veika vadinama šaltinio ribų paslėpimu ir tai, be jokios abejonės, yra plagiatas. Daugiau apie tai galima skaityti šioje monografijoje, kurią galima parsisiųsti nemokamai.

doc. Tadas Klimas yra ordino Už nuopelnus Lietuvai kavalierius

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"