Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Patylėti dėl Astravo, prisiminti Ignaliną

 
2016 09 13 8:58

Rinkimams artėjant matome vis daugiau narsių politikų pareiškimų. Vienas jų – TS-LKD siekis blokuoti Astravo (Baltarusija) AE statybas. Tikslai suprantami – šalia pat Vilniaus svetima branduolinė grėsmė. Matant netgi viešumą pasiekiančias darbų problemas (o kiek jų liko nutylėtų), būsimos atominės elektrinės saugumo klausimas – tikrai svarbus. 

Tačiau kur buvo TS-LKD vadovybė anksčiau, kai Atravo AE augo tik ant popieriaus, o lauke nebuvo įkasto nei vieno poliaus? Žiniasklaida jau plačiai paviešino Baltarusijai ypač palankias to meto Ministro pirmininko A.Kubiliaus pozicijas dėl atominės energetikos 2010 metais. Nebesiplečiant į jas, galima pažymėti – 2008 – 2012 m. LR Vyriausybė mažų mažiausiai laikėsi neutralumo dėl Astravo AE, nors būtent tada buvo metas protestams.

Ar A.Kubilius tuo metu buvo savarankiškas ar veikė laikydamasis Prezidentės D.Grybauskaitės politikos dėl santykių su Minsku šiltinimo – klausimas atviras ir veikiau ne šiam straipsniui. Šį kartą atkreipsime dėmesį į kitą dokumentą, kuris buvo svarstomas 2008 – 2012 m. LR Seime. Jis liko atmestas TS-LKD narių balsais. Tuo tarpu dešiniesiems politikams pritarus, galėjo būti ne tik apribotos Baltarusijos atominės viltys, tačiau ir išsaugota sava atominė pramonė.

Tai – Seimo rezoliucija dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo. Joje siūlyta įpareigoti LR Vyriausybę nedelsiant pradėti derybas su ES, dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo iki 2012–12–31 d.. Motyvai – ypač sunkios ekonominės krizės pasekmės (ženklus BVP kritimas, nedarbo išaugimas). Šios priežastys buvo numatytos Lietuvos narystės ES sutarties sąlygose, jas laikinai keičiant ar peržiūrint.

Minėtos rezoliucijos rengimas ir svarstymas vyko 2009 metų rudenį. Šiandien nebesvarbu, jog buvau vienas jos iniciatorių kartu su keliolika kitų Seimo narių. Svarbiau tai, jog rengdami šią Seimo poziciją bendradarbiavome su Lietuvos teisininkais, energetikais, žinojusiais padėtį tiek Ignalinos AE, tiek už jos ribų. Jau tada buvo pažymima, jog Ignalinos AE uždarymas neišvengiamai paskatins kitų AE projektus Kaliningrado arba Baltarusijos teritorijose.

Kai kalbama apie valstybės praradimus 2008 – 2012 metais, dažniausiai prisimenama emigracija, bankų žlugimai (Snoro, Ūkio), bedarbystės augimai (net nepaisant emigracijos). Tačiau drįsčiau pastebėti, jog viena didžiausių netekčių buvo ankstyvas Ignalinos AE uždarymas, net nemėginus dėl jos pradėti kovos valstybės lygmenyje. Ir tai, beje, nėra vien tik TS-LKD atsakomybė. Ją turėtų prisiimti visos to Seimo Lietuvos partijos.

Nesu sąmokslų teorijų mėgėjas ar jų kūrėjas ir nemėginčiau TS-LKD energetikos politikoje įžvelgti sąmoningų mėginimų sužlugdyti Lietuvos AE (ne Hitachi) sektorių, sukuriant prielaidas atomines elektrines vystyti aplink Lietuvą. Nepradėsiu ir kaltinti TS-LKD, jog taip buvo siekiama įsivelti į Ignalinos AE „uždarymo“ procesus. O juose kažkam (konkrečiai Rusijos-Vokietijos kompanijai NUKEM) labai knietėjo gauti pirkimų už šimtus milijonų Eurų

Pastebėtas prielaidas tegul toliau arba ateityje narsto profesionalūs žurnalistai, o gal ir teisėsauginininkai. Tuo tarpu šio straipsnio apibendrinimas yra paprastas ir trumpas (bet ne D.Trumpas): TS-LKD galėjo imtis priemonių Ignalinos AE veiklai pratęsti ir atitinkamai – sumažinti Baltarusijos ar Kaliningrado AE statybų galimybes. Tačiau TS-LKD (dėl Seimo rezoliucijos atmetimo balsavo 36 nariai) jų nesiėmė ir trukdė tai daryti kitiems.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"