Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Paskutinis ir kiek optimistiškas straipsnis apie Kauno atliekų deginimo jėgainę

 
2018 03 13 11:26

Tai yra mano paskutinis straipsnis apie jau statomą Kauno atliekų deginimo kogeneracinę elektrinę. Visų pirma – todėl, kad tai jau net man pačiam atsibostanti tema, o antra – na panašu, kad nelabai ką daugiau galima ir pakeisti, atliekų deginimo jėgainė jau statoma ir akivaizdu, kad greičiausiai ir bus pastatyta. 

Grįžti prie temos galima bus vėliau, kai ji jau bus eksploatuojama. Tada ir matysim – kas buvo teisūs – tie, kas perspėjo apie statomų atliekų deginimo galių perteklių ir finansinio Kauno projekto nepagrįstumą, ar tie, kurie energingai šį projektą „prastūmė“ per visas kliūtis, sugebėję šiuo proceso metu taip ir neatskleisti visų projekto pagrįstumą įrodančių skaičiavimų.

Aš labai norėčiau pamatyti tą verslo planą, kuriuo remiasi „Lietuvos energija“, matydama finansinį Kauno atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės racionalumą.

Seimo energetikos komisija kelis kartus prašė projekto vystytojus arba Vyriausybę atskleisti Kauno atliekų deginimo jėgainės finansinio plano detales, naudojamas prielaidas, bet atsakymo taip ir negavo. Premjeras, kai prieš rinkimus dar buvo tik pilietis S.Skvernelis, reiškęs garsias abejones atliekų deginimo jėgainių ir Vilniuje ir Kaune pagrįstumu, dabar paaiškino, kad asmeniškai susipažino su verslo planais ir jie jį įtikino.

„Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis, praeitų metų rudenį dar kartą pristatinėdamas projektus Seimo energetikos komisijai, atskleidė informaciją, kad Vilniaus atliekų deginimo jėgainė, gaunanti ES paramą investicijoms, planuoja taikyti 30–32 eurų už toną atliekų „vartų mokestį“, o apie Kauno atliekų deginimo jėgainės, kuriai parama nėra skirta, vartų mokesčio dydį pasakė tik tiek, kad vartų mokestis už deginamas atliekas Kaune bus „gal truputį aukštesnis“, nei Vilniuje.

Todėl, negavus jokių skaičiavimų iš projekto vystytojo, galima pabandyti paskaičiuoti patiems, remiantis ribota turima informacija ir „atsispiriant“ nuo žinomos informacijos apie jau veikiančios analogiškos planuojamai Kaune „Fortum“ jėgainės Klaipėdoje finansinių rodiklių. Manau, kad žemiau pateikti vertinimai tikrai sudomins Seimo narius, vis dar su mažėjančia viltimi laukiančius skaičiavimų iš „Lietuvos energijos“ ar Vyriausybės. O gal net paskatins „Lietuvos energiją“ pasidalinti savo skaičiavimais, taip suteikiant progą dar padiskutuoti šiuo klausimu?

Visų pirma – reikia suprasti kaip veikia atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės finansinė schema.

Tokios jėgainės paprastai turi tris-keturias didžiausias išlaidų eilutes – tai kapitalo kaštai (amortizacija, pelnas, palūkanos), jėgainės aptarnavimo kaštai (remontas, priežiūra, atlyginimai darbuotojams), aplinkosauginiai mokesčiai ir pelenų bei nesudegusių atliekų laidojimo pavojingų atliekų bei paprastuose sąvartynuose kaštai.

Ir tokios jėgainės dažniausiai turi tris pagrindines pajamų eilutes, kurios turi padengti visas aukščiau paminėtas išlaidas bei suformuoti bent minimalų pelną. Tos pajamų eilutės tai pajamas už parduodamą elektrą, pajamos už parduodamą šilumą ir pajamos, gautos už „vartų mokesį“ – atliekų deginimo paslaugą.

Jei koks nors vienas pajamų srautas sumažėja, atitinkamai reikia padidinti kitas pajamas, kad galutinėje pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje susiformuotų tas pats pelnas.

Padarykime prielaidą, kad Kauno atliekų deginimo jėgainės išlaidos jėgainės priežiūrai ir aptarnavimui, pelenams, nesudegusioms atliekoms laidoti bus analogiškos, kokios 2017 metais buvo „Klaipėdos Fortum“. Taip pat padarykim prielaidą, kad „Lietuvos energijos“ siekiamas pelnas, reikalingas tame skaičiuje ir investicijos grąžai užtikrinti, turėtų santykinai būti panašus, koks buvo „Klaipėdos Fortum“ 2017 metais.

2017 metais „Klaipėdos Fortum“ taikė maždaug 23 eurų/toną „vartų mokestį“ šioje jėgainėje deginamoms atliekoms.

Visgi, nereikėtų tikėtis, kad Kauno atliekų deginimo kogeneracinėje jėgainėje vartų mokestis galėtų būti bent panašus į tą, kuris praeitais metais buvo taikomas Klaipėdoje. Kodėl? Dėl kelių priežasčių.

Pirma, Kauno atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė numato deginti kaloringesnes atliekas, tai reiškia dėl riboto kūryklos šiluminio galingumo – per metus sudeginti 28 proc. mažiau atliekų (apie 200 tūkstančių tonų), nei 2017 metais sudegino „Klaipėdos Fortum“ (278 tūkstančius tonų). Reiškia net prie tokių pačių sąlygų, norint užtikrinti tas pačias pajamas iš „vartų mokesčio“, kokias Klaipėdoje 2017 metais gavo „Klaipėdos Fortum“. Kauno atliekų deginimo kogeneracinėje jėgainėje atliekos turėtų būti deginamos ne už 23 eurus/t, kaip Klaipėdoje, o už 32 eurus/t.

Antra, Kauno atliekų deginimo projektas yra brangesnis, nei analogiškas Klaipėdos projektas . Klaipėdos atliekų deginimo jėgainė buvo pastatyta už 130 milijonų eurų. Kauno atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė, anot to paties Nerijaus Rasburskio pateiktos informacijos tame pačiame Seimo Energetikos komisijos posėdyje, šiuo metu planuojama pastatyti už 157 milijonus eurų . Net jei viskas bus gerai ir statybos metu biudžetas daugiau nepadidės, šie papildomi 27 milijonai eurų 2020–2030 metais reikš kasmetinį reikalingą pajamų papildomą padidėjimą, reikalingą išlaidų padidėjimui kompensuoti, lygų maždaug 2,05 milijonu eurų (skaičiuojant amortizacinį laikotarpį lygų 20 metų, o investicijų grąžos normą (WACC) – Kainų komisijos patvirtintus „Lietuvos energijai“ 4,95 proc.). Arba reikalingą vartų mokestį padidinimą, lygų maždaug 10,3 eurų tonai atliekų. Papildomai, prie to „vartų mokesčio“, kurio reikia „Klaipėdos Fortum“, norint užtikrinti tą patį santykinį pelningumą.

Trečia, nors planuojama, kad Kauno atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė pagamins tokį patį metinį elektros energijos kiekį, kokį pavyzdžiui per 2017 metus pagamino „Klaipėdos Fortum“ kogeneracinė jėgainė (170 tūkst. MWh), „Klaipėdos Fortum“ elektrinė dar papildomai prie pajamų, pardavus elektrą už rinkos kainą, 2017 metais gavo 3,69 milijonus eurų iš VIAP fondo, parduodami dalį elektros už fiksuotą, aukštesnį, nei rinkos kaina, tarifą. Tuo tarpu Kauno atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės rėmimui VIAP lėšos nėra nenumatytos. Reiškia, norint užtikrinti tą patį santykinį pelningumą, kokį „Klaipėdos Fortum“ turėjo 2017 metais, Kauno atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės operatoriui reikės dar maždaug 18,5 eurų/toną padidinti atliekų deginimo vartų mokestį, kompensuojant mažesnes pajamas už parduotą elektros energiją.

Ketvirta, jei iš tiesų Kauno atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės operatorius nori 3 milijonais eurų sumažinti Kauno šilumos vartotojų sąskaitas, sumažindamas šilumos gamybos vidutinę kainą Kaune, kaip viešai teigia, jiems teks pardavinėti šilumą pigiau, nei konkurentai – biokuro katilinių ir elektrinių operatoriai Kaune, pardavinėja šiuo metu. Tai reiškia, gerokai už mažesnę kainą, nei pavyzdžiui 2017 metais pardavinėjo „Klaipėdos Fortum“ (metinės „Klaipėdos Fortum“ pajamos už parduotą į tinklus šilumą 2017 metais siekė 9,23 milijonus eurų. Vidutinė parduotos į Klaipėdos šilumos tinklus šilumos kaina 20,85 Eurai/MWh. Į Kauno integruotą CŠT tinklą 2017 metais šilumos gamintojai patiekė 1284,1 GWh šilumos už 24,13 milijonus eurų, vidutinė patiektos į Kauno integruotą CŠT tinklą šilumos kaina 2017 metais buvo 18,79 Eurai/MWh).

Šias negautas pajamas vėl gi, norint užtikrinti panašų pelningumą, teks kompensuoti dar didinant pajamas už atliekų deginimui priėmimą.

Norint trimis milijonais eurų sumažinti Kauno šilumos vartotojų sąnaudas, vidutinė šilumos gamybos kaina Kaune turėtų būti sumažinta nuo 18,79 eurų/MWh iki 16,46 eurų/MWh. Net priėmus prielaidą, kad Kauno atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė pardavinės šilumą ne pigiau už konkurentus, o už vidutinę šilumos gamybos kainą, vis tiek jos pajamas iš šilumos pardavimo, parduodant 500 GWh šilumos per metus, kaip planuoja, būtų maždaug 1 milijonu eurų mažesnės, nei „Klaipėdos Fortum“ pajamos iš šilumos pardavimo Klaipėdoje 2017 metais. Šias negautas pajamas vėl gi, norint užtikrinti panašų pelningumą, teks kompensuoti dar didinant pajamas už atliekų deginimui priėmimą. Reikalingas „vartų mokestis“ už deginamas atliekas dar padidėja papildomai maždaug 5 eurų/toną atliekų.

Ir galų gale penkta – numatomos išlaidos apyvartiniams taršos leidimams įsigyti, kaip buvo rašyta praeitame straipsnyje – įvertinus prognozuojamus jėgainės CO2 išmetimus bei atsižvelgiant į Europos Komisijos siekiamą ATL kainos augimą, 2020–2030 metais turėtų padidinti „vartų mokestį“ maždaug 18 eurų/toną atliekų. Arba įvertinus tai, kad „Klaipėdos Fortum“ galimai jau į praeitų metų išlaidas įtraukė tada dar tik 6–7 eurus kainavusių ATL pirkimo kaštus, maždaug 13,7 eurų/toną atliekų papildomai prie visų kaštų, surašytų aukščiau. Tiesa čia reikia pažymėti, kad analogiškas kaštų padidėjimas ateityje neišvengiamai laukia ir „Klaipėdos Fortum“.

Taigi, iš viso gaunasi, kad Kauno atliekų deginimo jėgainės operatorius, norėdamas užsitikrinti panašų santykinį pelningumą, kokį 2017 metais gavo „Klaipėdos Fortum“, norėdamas kompensuoti didesnius kapitalo kaštus bei mažesnes pajamas iš elektros bei šilumos pardavimo, o taip pat įvertinus mažesnį planuojamą sudeginti atliekų kiekį bei papildomas išlaidas už ATL pirkimą, turės pakelti „vartų mokestį“ nuo 23 eurų/toną, kuris iki šiol buvo Klaipėdoje, iki maždaug 79,5 eurų/toną. Ir čia tik tuo atveju, jei atliekų deginimui nepritrūks ir deginamų atliekų kiekio neteks mažinti, pajamas keičiant išlaidomis už papildomai deginamą biokurą. O esant tokiam aukštam „vartų mokesčiui“, tų atliekų deginimui pritrūkti gali kur kas anksčiau, nei dabar planuojama, nes atliekų vežėjai prie tokios kainos, labai intensyviai ieškos kitų atliekų tvarkymo alternatyvų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Aišku, galima pavyzdžiui būtų nesiekti tokio pelningumo, kokį turėjo „Klaipėdos Fortum“ 2017 metais, pelną mažinant, mažėjančio „vartų mokesčio“ sąskaita. Galima net dirbti nuostolingai. Galima atsisakyti kauniečių sąskaitų už šildymą mažinimo plano, pavyzdžiui tikintis, kad konkurentai anksčiau ar vėliau subankrutuos ir galima bus vėl kiek padidinti šilumos kainas. Galima būtų ateityje prašyti Vyriausybės išskirtinių sąlygų, leidžiančių šilumą pardavinėti už reikalingą pelningumui užtikrinti kainą, atleidžiant įmonę nuo konkurencijos prievoles. Galima būtų prašyti supirkti gaminamą elektrą už aukštesnį, nei rinkos kaina, tarifą. Na arba galima būtų bandyti iš anksto susipirkti tuos milijonus ATL-ų, kurių prireiks ateityje dabar, kol jų kaina siekia tik 10 eurų/ATL ir nepakilo iki 2020–2030 metams prognozuojamo 24 eurų/ATL vidurkio (tiesa tada reikėtų papildomai įvertinti ir palūkanų bei panaudoto pirkimui kapitalo papildomus kaštus).

Būtų įdomu išgirsti tokio kainų augimo prognozių priežastis, kai kainos rinkoje, vis daugėjant elektros, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, daliai tik krenta.

Tačiau bet kuriuo atveju – aš labai norėčiau pamatyti tą verslo planą, kuriuo remiasi „Lietuvos energija“, matydama finansinį Kauno atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės racionalumą. Tą planą, kuris yra niekam, išskyrus premjerą (?), nerodomas, paslepiant jį po konfidencialumo uždanga. Galbūt ten planuojamas ženklus elektros energijos rinkos kainų augimas, kuris leistų padidinti pajamas iš parduodamos elektros ir sumažinti reikalingas pajamas iš „vartų mokesčio“? Būtų įdomu išgirsti tokio kainų augimo prognozių priežastis, kai kainos rinkoje, vis daugėjant elektros, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, daliai tik krenta. O gal planuojama, kad Europos Komisijai nepavyks, mažinant ATL pasiūlą rinkoje, padidinti ATL kainos iki siekiamo lygio?

Beveik 80 eurų/toną atliekų deginimo „vartų mokestis“ Kauno regiono gyventojams reikštų beveik padvigubėjančią vieno mišrių atliekų konteinerio išvežimo kainą.

Čia galima būtų baigti straipsnį, dar parašius „Prisisekite diržus, kauniečiai, nes laukia gera turbulencija atliekų sektoriuje“, bet norisi kauniečiams ir ką nors gero prognozuoti, o ne vien neišvengiamai kilsiančias mokesčių už atliekas kainas, įgyvendinus Kauno atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės projektą.

Teigiama naujiena čia yra ta, kad kauniečiai ir kitų Kauno regiono savivaldybių gyventojai visų tų išlaidų už atliekų tvarkymą gali išvengti.

Tam reikia tik patiems imtis įgyvendinti tai, ką Europos Komisija vadina „žiedinė ekonomika“. Pradedant nuo įpročio rūšiuoti atliekas ugdymo jau dabar. Tam, kad kuo mažiau atliekų iš Jūsų namų būtų vežama deginti į atliekų deginimo jėgainę.

Augant atliekų deginimo vartų mokesčiui ateityje, augs ir mišrių atliekų tvarkymo kaina. Tai turėtų gyventojus ir verslą smarkiai motyvuoti atsakingiau tvarkyti atliekas.

Prisisekite diržus, kauniečiai, nes laukia gera turbulencija atliekų sektoriuje.

Gera naujiena tai ir verslui, planuojančiam investuoti į atliekų perdirbimą. Kai alternatyva – deginimas tampa tokiu brangiu pasirinkimu, galimybių finansiškai naudingai investuoti į atliekų perdirbimą, pasiūlant pigesnę, nei deginimas, alternatyvą tikrai daugėja.

Tai naujos galimybės verslui, naujos atliekų perdirbimo įmonės, naujos darbo vietos regione. Reiškia – daugiau surenkama mokesčių į biudžetą.

Tik reikės žiūrėti, kad politikai tų procesų neblokuotų, spaudžiami valstybinės įmonės intereso, kad atliekų jėgainei, į kurią ką tik investuota 157 milijonai eurų, užtektų. Nes panašų precedentų būta.

Martynas Nagevičius – Lietuvos atsinaujinančių Išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"