Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pasaulis po Vakarų raketų smūgio Sirijoje

 
2018 04 17 14:44

Praėjusį savaitgalį, paryčiais, beveik savaitę delsusios JAV karinės pajėgos vis dėlto smogė Sirijos galimiems cheminių ginklų gamybos ir saugojimo objektams. Smogė kartu su partnerėmis Didžiąja Britanija ir Prancūzija. Po šio Vakarų šalių žingsnio netyla kalbos apie jo priežastis ir galimas pasekmes.

Apžvalgininkai ir politologai pripažįsta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau nebegalėjo nesmogti. Tam buvo daug priežasčių, pradedant moralinėmis, politinėmis ir baigiant karinėmis bei geopolitinėmis. Bet dar yra teisiniai aspektai.

Kariniu požiūriu galingiausios valstybės prezidentas yra atsakingas už savo žodžius. Kai trečiadienį, kaip įprasta D. Trumpui, tviteryje buvo paskelbta, kad išmaniosios JAV raketos atskries į Siriją ir nubaus Damaską už cheminių ginklų panaudojimą prieš sukilėlių tuomet kontroliuojamą Dumą, jos jau ir nebegalėjo neatskristi.

D. Trumpo administracija kritikuoja savo pirmtakus už dvejojimą ir tvirtina, jog tai sudarė galimybes atsirasti „Islamo valstybei“ bei Rusijos revizionizmui. Šiuose žodžiuose esama daug tiesos. Bet dabar net ir tie, kurie pripažįsta Barako Obamos neryžtingumą, kelia klausimą, ar D. Trumpas gerai įvertina savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Ar dviejų galingiausių pagal turimų branduolinių ginklų arsenalą valstybių – JAV ir Rusijos – vadovai neatves pasaulio prie branduolinės katastrofos, susikirtę tokiame karštame planetos taške kaip Sirija?

Šeštadienio smūgiai turėjo parodyti, jog D. Trumpas pats ar pasitaręs su aplinka geba sukelti nerimo Kremliui (Rusija nurodė savo karo laivams paskubomis palikti bazę Sirijoje ir išplaukti į jūrą), bet padaro viską, kad išvengtų karinio susidūrimo su branduolinio šantažo politiką įvaldžiusia Rusija. Kai ši politika buvo pademonstruota Kryme, tapo aišku – Rusijai stabdyti nepakanka ribotų ekonominių sankcijų. Tačiau kaip išvengti didelio karo?

Rusija panoro keisti tarptautinio gyvenimo taisykles ir sukėlė naują šaltojo karo bangą, dėl kurios dabar kaltina Vakarus. Šis karas pasireiškė Vakarų ir Kremliaus diplomatiniu bei ekonominiu susidūrimu, o karinės priemonės naudotos tik trečiojo pasaulio kraštuose. Istorija kartojasi?

Rusijos prezidentas manė galįs pasiekti savo tikslus vos pagrasinęs atominiu ginklu, juolab kad ekonominiu požiūriu Rusija negali lygiuotis nei į Vakarų valstybes, nei į Kiniją. Dabar kitoje Atlanto pusėje yra lyderis, gebantis stabdyti šantažo politiką.

Nors prieš dvi savaites D. Trumpas paskelbė apie galimą JAV pasitraukimą iš Sirijos, šiandien ši šalis tampa vienu karščiausių pasaulio taškų. Čia susiduria agresyvią politiką vis aiškiau demonstruojanti Rusija ir Vakarų valstybės. Ne vien JAV. Raketų smūgius prieš Siriją palaikė ir kitos Vakarų šalys, o dvi jų – Didžioji Britanija ir Prancūzija – yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, turinčios branduolinių ginklų. Abi minėtos valstybės prisidėjo prie tų veiksmų. Esama informacijos, kad Paryžius atkalbėjo Vašingtoną nuo galingesnio smūgio.

Tarptautinėje politikoje stiprėja pavojingas veiksnys – karinė intervencija tampa įmanoma apkaltinus kurią nors šalį galimais neteisėtais veiksmais.

Vakarai, tiksliau – JAV, dabar turi įtakos tik Sirijos rytuose. Šalies šiaurėje aktyviai veikia Turkija, norinti nuslopinti kurdus. Likusioje valstybės teritorijoje veikia įdomus aljansas, kurį sudaro Rusija, Damasko režimas, Iranas ir šio palaikomi ginkluoti šiitų būrių. Pastarųjų įsitraukimu labai nepatenkintos JAV ir Izraelis.

Atrodė, kad Vakarus, įskaitant JAV, iš Sirijos įvykių reikėjo jau „išbraukti“, bet šie smūgiai sudaro bent mažą galimybę sugrįžti. Visa tai remiasi moraliniu argumentu – kova su cheminiais ginklais, kurie jau ne kartą panaudoti per visą karo Sirijoje laikotarpį. Ankstesnis toks atvejis buvo 2013 metais, tąkart žuvo nuo trijų šimtų iki pusantro tūkstančio žmonių. Jau tada Vakarai, įskaitant, žinoma, ir JAV, buvo pasirengę panaudoti karinę jėgą prieš Basharo al-Assado režimą, tačiau įsikišo Rusija ir pažadėjo tarpininkauti, kad visos cheminio ginklo atsargos būtų sunaikintos.

Todėl jei ir šįsyk Damaskas panaudojo cheminį ginklą, už tai yra atsakinga ir Maskva. Atsakymą, kaip buvo iš tikrųjų, gali pateikti tik speciali Jungtinių Tautų komisija. Ji jau išvyko į Siriją. Vakarų pozicijos silpnoji vieta – kad karo veiksmai prieš Irako režimą irgi buvo pradėti remiantis informacija apie masinio naikinimo ginklus, nors jų, kaip vėliau paaiškėjo, ten nerasta. Kaip bus Sirijoje, parodys tolesni įvykiai.

Dabar Vakarų valstybės ir savo teisinį argumentą pateikia kaip išvestinį iš moralinio. Šios šalys negalėjo neįsitraukti, kai iš savo slaptųjų tarnybų sužinojo, kad Damasko režimas vėl panaudojo uždraustus cheminius ginklus.

Rusija Vakarų argumentus vadina provokacija. Maskva kartu su Damasku tvirtina, kad režimo pajėgos jokių cheminių ginklų Dumos mieste nenaudojo. Kremliaus diplomatija primena, jog bet kokia karinė intervencija į kitos šalies reikalus yra galima tik pritarus Jungtinėms Tautoms ar paprašius valstybės, kuri jaučia grėsmę, vadovybei. Todėl Maskva tikina, kad Vakarų veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei, tarsi pamiršdama, ką pati darė ir daro Ukrainoje.

Šiaip ar taip, tarptautinėje politikoje stiprėja pavojingas veiksnys – karinė intervencija tampa įmanoma apkaltinus kurią nors šalį galimais neteisėtais veiksmais.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"