Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Partizanų kapai ir gražus atminimas

 
2018 10 30 6:00

Šiais metais Lietuvoje įsisąmoninta partizanų svarba mūsų valstybės gyvenime. Lūžis įvyko birželio mėnesį radus vieno partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, o spalį juos iškilmingai palaidojus. Tačiau gražus partizanų veiklos atminimas vis dar neatkurtas. Nei Lietuvoje, nei juo labiau pasaulyje.

Valstybės mastu trūko veiksmų, paramos tam, kas pateiktų partizanų kovos unikalumą tiek savo šalies žmonėms, tiek už Lietuvos ribų.

Artėjant Vėlinėms kiekvienas iš mūsų gali pagerbti ne tik savo artimųjų, bet ir tų žmonių, kurie daug padarė mūsų valstybės labui, šviesų atminimą. Ši tradicija Lietuvoje įgauna vis didesnį mastą, ir tai džiugina. Tada dažniausiai prisimename Vasario 16-osios akto signatarus, kultūros, mokslo žmones, šiomis dienomis nusipelniusius politikos, visuomenės veikėjus, bet partizanai būdavo pagerbiami veikiau tik lokaliai.

Ilgą laiką iki pat šių metų Lietuvoje buvo kažkoks keistas atotrūkis tarp įvairiuose Lietuvos rajonuose, kaimeliuose, jų apylinkėse palaidotų partizanų pagerbimo ir savotiško, gana formalaus požiūrio į partizanus valstybės mastu.

Nors 2010-aisiais Seimas partizanų vadus, pasirašiusius 1949 metų vasario 16 dienos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją, prilygino Nepriklausomybės Akto signatarams, o 1997 metais imtasi partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto pagerbimo.

1997 metų vasario 14 dieną jis prezidento dekretu buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties), 1998 metų sausio 26 dieną prezidento dekretu jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, o Lietuvos karo akademijai – tų pačių metų lapkričio mėnesį generolo Jono Žemaičio vardas. 1999 metais prie Krašto apsaugos ministerijos pastato atidengtas biustas generolui Jonui Žemaičiui.

Tačiau turėjo praeiti dar 10 metų, kol šiam partizanų vadui buvo suteiktas (po mirties) okupuotos Lietuvos valstybės vadovo titulas, kartu pagerbiant ir 1949 metų deklaraciją.

Vis dėlto paminklo partizanams, žuvusiems kovoje už laisvę, valstybės sostinėje Vilniuje taip ir neatsirado. Pasiūlymą pastatyti jį Lukiškių aikštėje nunešė modernizmo ženklu pažymėti bunkeriai ir kitokie panašūs architektūriniai sprendimai.

Vieni pirmųjų kryžių Lietuvos miestelių ir kaimų apylinkėse, pamiškėse buvo pastatyti būtent partizanams, bet valstybės mastu jų vardas tartas gana atsargiai.

Kaip kompromisinis variantas dažniausiai iki šiol buvo pasirenkamas kelias pastatyti arba atstatyti paminklus bendrai žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, čia pat pabrėžiant, kad tai paminklas ne tik partizanams, bet ir kitiems žuvusiesiems, mirusiesiems tremtyse, kalėjimuose ir tiems, kurių palaidojimo vieta vis dar nežinoma.

Tai savotiškas nežinomų kovotojų už laisvę atminimo įprasminimas, tai irgi gražu. Toks paminklinis akcentas atsirado 2015 metų birželį ir Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Vis dėlto matant tuos žingsnius kilo klausimas: o ar mūsų valstybėje tikrai įsisąmoninta partizanų kovos svarba laisvei?

Abejones kaitino ir faktas, kad žengus vieną ar kitą formalų žingsnį valstybės mastu, įvertinant partizanų žygio svarbą, vėliau būdavo ilga pauzė, lyg kažko išsigandus, o valstybės mastu trūko veiksmų, paramos tam, kas pateiktų partizanų kovos unikalumą tiek savo šalies žmonėms, tiek už Lietuvos ribų.

Iš tikrųjų ar daug Europoje rasime pavyzdžių, kad galingesnės kitos valstybės okupuota ir, deja, išduota partnerių tauta tiek metų priešinosi ginkluota kova. Ir tai vyko krašte, kur nėra patogių pasislėpti kalnų ir tarpeklių, kitų gamtos dovanų, palankių tokia kovai. Kas gali neigti, kad ši tauta nesipriešino okupacijai?

Kitais metais sukanka dvi apvalios sukaktys, kurios liudija tiek priežastis, kodėl buvo okupuota mūsų valstybė, tiek aiškų ženklą, kad tauta tam labai priešinosi.

Rugpjūčio 23 dieną sueis 80 metų nuo Molotovo-Ribentropo pakto. Jis liudija, kad ne vienas diktatorius, o du buvo atsakingi už tą baisųjį Antrąjį pasaulinį karą, kurį sukėlė, kai ėmėsi dalytis kitas šalis.

2019 metų vasario 16 dieną sueis 70 metų nuo jau minėtos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos, kaip tik ir žyminčios pasipriešinimą okupacijai, kurią kaimynė Rusija vis aiškiau ima neigti, kartu juodindama ir Lietuvos partizanų atminimą. Tos kampanijos purslai, deja, veikia ir Europą.

Lietuva, kaip valstybė, galėtų parengti plačią veiksmų kampaniją Vakarų šalyse, mūsų partnerėse, primindama apie tai, kaip šios dvi istorinės datos yra susijusios.

Kažin ar galime nuolat nekreipti dėmesio į tas piktas kalbas, sklindančias iš Kremliaus ir jam artimų informacinių priemonių bei neigiančias tiek okupaciją, tiek partizanų žygio svarbą kovoje prieš okupaciją bei represijas.

O pačioje Lietuvoje gal pagaliau pribręsime, kad partizanus įvardysime kaip mūsų laisvės kovų didvyrius. Kas žino, gal prieš šias Vėlines išdrįsime paraginti uždegti žvakutes būtent prie partizanų kapų. Jų atminimas yra labai svarbus ir šiandien.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"