Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Parlamentinės kontrolės problemos

 
2018 06 08 6:00

Dažnai įsivaizduojame, kad Seimo nariai visą dėmesį turėtų skirti įstatymų leidybai. Tačiau parlamentinė kontrolė taip pat turėtų būti viena pagrindinių Seimo funkcijų. Tai labai svarbu siekiant prižiūrėti vykdomosios valdžios veiklą, kad įstatymų vykdymas būtų efektyvus, institucijos tinkamai atliktų joms pavestas funkcijas.

Tačiau parlamentinei kontrolei dėmesys vis dar išlieka fragmentuotas ir nepakankamas. Tai visų pirma lemia neproporcingas dėmesys įstatymų leidybai kiekybiniu, bet nebūtinai kokybiniu aspektu. Jau ne kartą yra tekę fiksuoti, kad turime įstatymų leidybos konvejerį. Parlamento sesijų projektuose matome ne vieną šimtą iniciatyvų (pradedant šią pavasario sesiją matėme „tik“ apie 500). Galiausiai statistika rodo, kad per kadenciją sugebama priimti po beveik 2 tūkst. įstatymų.

Politikų asmeniškumai, simpatijos ir antipatijos negali būti vedliai siekiant teisingumo.

Taip pat Seimo nariai linkę itin aktyviai naudotis įstatymų iniciatyvos teise, tai rodo ir įspūdingi registruojamų projektų skaičiai (tiek per 2008–2012, tiek per 2012–2016 metų Seimo kadencijas registruota maždaug po 5 tūkst. teisės aktų projektų). Deja, ir šiuo aspektu, regis, svarbiau kiekybė.

Šios kadencijos Seimo pirmos trys sesijos rodo nekintančius darbo principus. Priešingai, matome dar intensyvesnį įstatymų priėmimo procesą. Atitinkamai ir komitetams tenka didžiulis krūvis nagrinėjant projektus. Kai kurie komitetai pagal gaunamas užduotis yra ypač apkrauti. Pavyzdžiui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusios kadencijos laikotarpiu buvo gavęs 1132 užduotis, Biudžeto ir finansų komitetas – 915, šios kadencijos Seime per pirmąsias tris sesijas komitetams iš viso jau yra tekusios 1694 užduotys. Žinoma, kai kuriems komitetams veiklos nėra tiek daug ir užduočių skaičiai skiriasi kartais.

Į komitetų darbo intensyvumą dėl įstatymų leidybos greičio ir kiekio čia dėmesys atkreiptas tikslingai, nes kaip viena komitetų veiklos krypčių nurodoma ir Seimo statute yra būtent parlamentinė kontrolė. Todėl kyla klausimas, kiek dėmesio tam skiriama. Peržiūrėjus kiekvieno komiteto pateikiamą informaciją apie parlamentinės kontrolės priemonių taikymą, pastebima, kad kai kurių komitetų parlamentinės kontrolės funkcija primiršta, neretai matyti, jog informacija apie vykdymą (pvz., parengti įstatymų pataisas, informuoti apie įgyvendinimą ir t. t.) tiesiog net nėra pateikiama. Tačiau reikia pastebėti, kad tai ne visada susiję su konkretaus komiteto gaunamų pavedimų skaičiumi, o tai rodo, jog parlamentinei kontrolei tiesiog ne visada teikiamas prioritetas.

Seimo nariai individualiai per Vyriausybės valandas Seime arba naudodamiesi paklausimų ir klausimų teikimo raštu teise taip pat gali vykdyti parlamentinę kontrolę. Tačiau Seimo nariai nėra linkę aktyviai naudotis šia teise. Šios kadencijos Seime raštu teiktų klausimų ar paklausimų registruota vos trys dešimtys. Tokia teise paprastai naudojasi tik opozicija. Dalis veiksmų, kuriuos parlamentarai atlieka individualiai, tikėtina, gali būti neregistruoti oficialioje statistikoje, tačiau tik keletas Seimo narių pateikia išsamias savo darbotvarkes, susitikimus su interesų grupių atstovais, vykdomą veiklą. Bet, kaip matome, įstatymų projektų registravimas bei skundai, kurių „Lietuvos žinių“ žurnalistai vien nuo šių metų sausio suskaičiavo jau daugiau nei penkias dešimtis, atrodo, populiariausi žanrai.

Ne mažiau populiarus žanras tampa komisijos ir įvairiausių tyrimų iniciatyvos. Jis toks populiarus, jog, regis, viešojoje erdvėje tuoj visai nebus diskusijų apie įstatymų projektų iniciatyvas, Vyriausybės veiklą. Tačiau ryškėja tam tikros personalizuotos kontrolės tendencija. Politikai skundžia vieni kitus, tyrimai jau inicijuojami konkrečioms partijoms ir/arba politikams, o sisteminių problemų sprendimas, įstatymų priėmimo kokybės gerinimas, vykdomosios valdžios parlamentinė kontrolė lieka paraštėse.

Taip pat nežinoma, ar suprantama parlamentinių tyrimų esmė. Nuo parlamentinės kontrolės iki persekiojimo, regis, gali būti tik vienas žingsnis, jei pritrūks profesionalumo ir objektyvumo. Skaitydami pastarojo tyrimo stenogramas galime matyti, kad kas nors iš komiteto narių, Valstybės saugumo departamento pažymoje pasigedęs vienos partijos, pakviestą liudyti asmenį ragina „įdėkite“ (sunku patikėti, bet taip parašyta). Matome, kaip asmuo, atsisakęs pateikti klausimus liudijančiam politikui raštu ir pareiškęs: „Aš jau gavau. Man užtenka“, o dar kartą paklaustas, ar tikrai nenori pateikti klausimų raštu, atsakęs: „Dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, vėliau aiškina, jog turi daug klausimų, į kuriuos neatsakyta. Vargu ar tai galima vadinti profesionalumu, tačiau tokių epizodų netrūksta.

Šiandien vėl girdime apie tolesnius tyrimus, nes kažkas gavo kažkokios informacijos apie politiką X, įmonę Y. Neteisinga manyti, kad nereikia nieko tirti. Reikia. Beje, nors neseniai baigto tyrimo tikslas – parengti ir pasiūlymus politinei korupcijai mažinti, tačiau dabar apie šiuos tyrimo tikslus, argumentais grįstą jo poreikį nieko nebegirdime. Kai kas jau tapo ir įstatymų leidėjais, ir prokuratūra, ir teismu viename asmenyje. Asmeniškumai, simpatijos ir antipatijos negali būti vedliai siekiant teisingumo (tai taikytina visiems).

Taip galima ir visiškai „užsižaisti“, pamiršus, kad reikia spręsti tiek sisteminės parlamentinės kontrolės, tiek įstatymų leidybos kokybės problemas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"