Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Papildoma komercinių paslapčių apsauga

 
2018 04 27 6:00

2016 metų birželio 8-ąją buvo priimta Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo.

Direktyvos pagrindu valstybės narės privalo užtikrinti, jog įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 metų birželio 9 dienos.

Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas užregistruotas 2018 04 16. Jo 11 straipsnyje įtvirtinta, kad Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas įsigalioja 2018 06 01.

Pagrindiniai komercinės paslapties sampratos požymiai lieka nepakitę

Įgyvendinant Direktyvos nuostatas įstatymų projektuose apibrėžiamos komercinės paslapties, komercinės paslapties turėtojo ir su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių sąvokos. Nors, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, įstatymų projektuose patikslinama komercinės paslapties apibrėžtis, pagrindiniai komercinės paslapties sampratos požymiai lieka nepakitę: 1) informacijos slaptumas; 2) jos komercinė vertė; 3) protingi veiksmai informacijai apsaugoti.

Sutrumpintas ieškinio senaties terminas

Šiuo metu Lietuvoje teisės ginčams, susijusiems su neteisėtu komercinės paslapties gavimu, atskleidimu ar pasinaudojimu, taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant jį nuo to laiko, kada įmonė sužinojo apie jos teisių pažeidimą.

Įsigaliojus valstybių narių teisės aktams, Europos Sąjungoje Direktyvos pagrindu nustatyta, kad senaties terminas dėl teisių gynimo priemonių taikymo negali būti ilgesnis nei šešeri metai. Komercinių paslapčių įstatymo 11 str. įtvirtinta, jog Lietuvoje bus taikomas trejų metų senaties terminas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai

Įstatymo projekte taip pat numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai. Tiek, kiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nereglamentuoja Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Įstatymas įtvirtina laikinąsias apsaugos priemones, kurių gali prašyti komercinės paslapties turėtojas, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos:

1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį;

2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti ar saugoti šiais tikslais;

3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekiant užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą;

4) kitas Civilinio proceso kodekse nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

Galimybė reikalauti atlyginti neturtinę žalą

Įstatymo projekto 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog neteisėtai gauna, naudoja ar atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo.

Tokia įstatymo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad teismai, spręsdami dėl atlygintinos žalos, kuri turėtų būti priteista dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, panaudojimo ir atskleidimo, turės įvertinti ir neekonominius veiksnius, tarp jų – moralinę žalą.

Apibendrinant galima teigti, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nepakankamai reglamentuoja komercinių paslapčių apsaugą, todėl praktikoje gana dažnai teismams tenka spręsti buvusių darbdavių ir darbuotojų ginčus dėl komercinių paslapčių naudojimo. Įsigaliojus Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymui galima tikėtis mažesnio ginčų skaičiaus ir didesnio aiškumo dėl komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos atribojimo.

Lukas Vitauskas yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"