Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Paliesti Prisikėlusiojo šoną

 
2018 04 07 6:00

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos.“ Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo jų tarpe, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“ Po aštuonių dienų mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų stebuklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtumėte gyvenimą.Iš Evangelijos pagal Joną

Švenčiame Dievo gailestingumo sekmadienį, kurio apaštalė šv. Faustina Kovalska perdavė pasauliui žinią apie Jėzų, trokštantį atleisti ir pasigailėti kiekvieno žmogaus. Šios dienos evangelijoje matome Jėzų, leidžiantį paliesti jo žaizdas, tiesiog pačią širdį. „Jo žaizdomis esame išgydyti“, – sako Raštas. Palietę jo žaizdas galime prašyti jo gydančio prisilietimo prie mūsų kūno ir sielos žaizdų. Bet pirmiausia reikia Jėzų susitikti.

Prisikėlusį Jėzų gali matyti tik tie, kurie nori tikėti. Po prisikėlimo Jėzus per 40 dienų ne kartą pasirodė savo mokiniams ir leidosi jų atpažįstamas. Atėjęs pas apaštalus Jėzus yra tas pats, kuris gyveno, bet jo kūnas – ne toks pat. Jis gali įeiti pro užrakintas duris kiaurai, tačiau norintysis gali paliesti jo kūno žaizdas, įkišti pirštą į perdurtą šoną. Tai tikras fizinis susitikimas, ne koks nors dvasinis regėjimas ar haliucinacija, nes vienodai mato 11 vyrų, o kai kurie jų nusiteikę labai kritiškai. Tačiau mes tokio Jėzaus susitikti negalime, nes jis įžengė į dangų, kuris mums nepasiekiamas, ir visi asmeniniai prisikėlusio Jėzaus Kristaus patyrimai yra privatūs vidiniai pažinimai ar regėjimai. Jie neturi tikėjimo turinio papildymo reikšmės, veikiau skatina tam tikrą privatų ar bendruomeninį pamaldumą. Vis dėlto toks patyrimas būtinas.

Jėzus stovi prie kiekvieno iš mūsų gyvenimo durų nusiteikęs užeiti, dovanoti atleidimą ir ramybę.

Autentiškas krikščioniškas tikėjimas prasideda tik po dvasinio Jėzaus Kristaus susitikimo. Šios dienos evangelija kaip tik nurodo tokio susitikimo galimybes.

Jėzus ateina pats, pro užrakintas duris ir sako: „Ramybė.“ Niekada niekam nuodėmė nebuvo kliūtis susitikti Dievą, greičiau – priežastis. Kai nusideda pirmas žmogus Adomas, jis pasislepia krūmuose. Dievas ateina jo ieškoti ir šaukia: „Kur tu, Adomai?“ Čia labai panaši situacija: mokiniai po tiek laiko, praleisto su Jėzumi, persekiojimo akivaizdoje vis dėlto išsigina, išsibėgioja ir pasislepia. Jie išsigandę, nors jau girdėjo, kad Jėzus prisikėlė, bet vis dar sėdi užsirakinę. Jėzus ateina pas juos, kol šie dar abejoja. Jie kartu laukia, o nebeturi gyvenimo krypties, nes visą savo pasitikėjimą buvo sudėję į Mokytoją. Taigi Jėzus ateina pas nusidėjėlius, kurie supranta, kad su savo abejonėmis, netikėjimu ar nuodėmėmis nebeturi kur eiti. O teisuoliškumas, išdidumas, savęs, savo nuomonės sureikšminimas yra didžiulis kalnas, kurį reikės nukasti pačiam žmogui, kad susitiktų su Dievu. Jėzus, atėjęs pas mokinius, neskaito moralo, kokie jie bailiai, kaip netikusiai pasielgė ir kaip tuščiai visko buvo prisižadėję. Jis sako žodį „ramybė“ ir suteikia širdims ramybę. Atrakina širdies duris, ir nelieka baimės bei abejonės.

Teisinga abejonė – tiesiausias kelias į susitikimą su Kristumi. Ji teisinga, nes yra sąlyga: jeigu nepaliesiu – netikėsiu. Bet ši sąlyga nuoširdi: iš karto tikėsiu, jei tik pamatysiu. Daug kas supranta tikėjimą kaip formalų Dievo pripažinimą: „Sutinku, Dieve, tu esi!“ Toks tikėjimas niekam tikęs. Velnias irgi tiki – ir dreba. Tikėti – vadinasi, visu gyvenimu priimti Kristaus mokslą, atitinkamai elgtis. Arba kitaip: protu pripažinti, širdimi mylėti ir valia pasirinkti tiesą. Nieko savanaudiško, vien meilė tiesai, kuriai esi nusiteikęs paklusti. Mokiniai jau susiruošę misijai, bet negali jos vykdyti, nes stinga tikėjimo. Juk tikėjimo reikės labai daug – beveik visi atidavė savo gyvybes išpažindami, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, prisikėlęs iš numirusių vienintelis Viešpats. Kartą pataisos namuose vienas nuteistasis, kurį vykstant teismui paliko visi draugai ir giminės, pakomentavo: „Mes visi žinome, kas yra įrodymai: tai daiktiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Jei 11 vyrų neatsisako savo parodymų net kankinami ir vis tiek sako, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai šį tą reiškia.“

Jėzus stovi prie kiekvieno iš mūsų gyvenimo durų nusiteikęs užeiti, dovanoti atleidimą ir ramybę. Kartu jis nutiesia mums naują būties kelią, kuriuo kviečia jį sekti. Palikus viską, kas iki tol buvo, išsipildo Jėzaus pažadai. Jis tikrai suteikia apsčiai gyvenimo ir tobulą džiaugsmą. Nors durys ir užrakintos. Jam ne kliūtis. Kliūtis yra tik mano išdidumas. Ir nors nebus galimybės įdėti piršto į Jėzaus žaizdą, jis tikrai leisis atpažįstamas. Išdrįskime švęsti Dievo gailestingumą.

Sesuo Rasa Fausta Palaimaitė SF yra Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"