Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pakaks plepėti

 
2016 07 19 17:34

Vyksta naujos rūšies pasaulinis karas. Amoko nuprotėjimas žudyti kuo daugiau pasitaikančių žmonių nūnai išmaniai skiepijamas organizuotai verbuojamų maniakų armijoms. Tačiau kariauja tik viena pusė. Ką sapnuoja ne maniakai?

Pasaulio tautas ir jų bendrabūvio tvarką įvairiuose žemynuose paskaičiuotai ir totaliai puolanti jėga pirmiausia turėtų būti įvardyta kaip žmonijos priešas. Tačiau tai tegali padaryti būtent „žmonija“, o ne kelios užpultos šalys. Galbūt – Jungtinių Tautų Organizacija, jeigu ji tikrai atstovauja visoms tautoms – valstybėms, kurios iš tiesų yra Jungtinės, susivienijusios taikai. Tai abejotina, jau pakirsta.

Suvienytoji taikos žmonija įveiktų atsidengiantį mirtiną priešą, o suskaldyta ir kariaujanti tarpusavy – neįveiks, galimai žus. Čia glūdi lemtingas dabarties iššūkis, į kurį dar negirdime atsakymo.

Jeigu neapykantos ir organizuotos prievartos jėga, svaigstanti savo nežmonišku fanatizmu, atvirai skelbiasi esanti Vakarų civilizacijos priešas ir einanti sunaikinti šio demonizuoto priešo, reikia nedelsiant brėžti gynybinę liniją: kur baigiasi Vakarų civilizacija ir kas stovi aplink – žiūrovai ar sąjungininkai. Ar jie, tie abejingesnieji žiūrovai, žudikų vadų matomi kaip kvailokos tolesnės aukos, kurios guodžiasi, kad dar nėra užpultos, ar jie „minkštai“ kolaboruoja neveiklumu, pasirengę galimai pasinaudoti padėtimis, net šlietis prie laiminčio nužmogėjusio agresoriaus?

Šiuos klausimus juolab aitrina destabilizuoją smūgiai Europos Sąjungos, dabar jau ir NATO, adresu.

Karas, kuris vyksta visur, reikalauja globalaus atsakymo. Smerkti bepročius ir atjausti aukas nėra tinkamas bejėgiškumo pakaitalas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"