Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Nusisukti nuo blogio, gręžtis į gėrį

 

Netrukus Dvasia jį paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo.

Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Iš Evangelijos pagal Morkų

Šį pirmą Gavėnios sekmadienį drauge su Jėzumi įžengiame į dykumą. Ką tik Jėzus buvo pakrikštytas Jordane, ką tik nuskambėjo balsas iš dangaus paskelbdamas, kad jis yra mylimas tėvo sūnus. Krikšto sceną užbaigiantis Dvasios nusileidimas ant Jėzaus – tai ženklas, kad jam paskiriama ypatinga tarnystė, misija. Po tokio aiškaus Dievo meilės paliudijimo ir prieš pradedant viešąją veiklą – dykumos išbandymas. Panašiai kaip išvadavęs iš Egipto vergijos savo mylimą tautą Dievas veda ją ne į pažado žemę, bet pirmiau į dykumą, taip ir Dievo Dvasia, kuri apėmė Jėzų, nuveda jį ne kur kitur, bet į tyrus. Kodėl? Į dykumą eiti Jėzų skatina ne smalsumas, ekstremalių patirčių ar nuotykių ieškojimas. Dievo Dvasia jį ten veda, kad iškęstų tris nepaprastos reikšmės gundymus! Ir iš tiesų, vos tik Jėzus atsiduria dykumoje, tuoj pasirodo dar vienas nelauktas personažas – velnias.

Gundytojas, kurį Fiodoras Dostojevskis savo romane „Broliai Karamazovai“ įvardija kaip „baisią ir protingą dvasią“, nekviečia Jėzaus tiesiogiai į blogį. Jis tik siūlosi jam parodyti tai, kas geriau, t. y. tik truputėlį pakoreguoti Jėzui Dievo pavestą užduotį, misiją, tik patarti, ką Jėzus turi daryti ir ko nedaryti. Dykumos dvasia trokšta nugręžti Jėzų nuo jam patikėtos užduoties, o jei tai nepavyktų, bent ją iškreipti. Tad laikas Jėzaus praleistas dykumoje yra tikra dvasinė kova dėl jam pavestos tėvo užduoties, grūmimasis su bandymu ją iškreipti. Kita vertus, Jėzus turi – ir tai neatsiejama nuo jo misijos esmės – visu kuo tapti panašus į brolius. Jis turi išgyventi žmogiškosios egzistencijos dramą, nužengti į mūsų pagundų bei pralaimėjimų žemumas, idant pats iškentęs gundymus, galėtų padėti tiems, kurie yra gundomi.

Tačiau evangelistas Morkus ilgėliau nesustoja ir nepraplečia trijų gundymų, kuriuos randame Mato ir Luko evangelijose. Jis rašo, kad perėjęs dykumos išbandymą ir tokiu būdu sustiprėjęs, Jėzus nieko nelaukęs pradeda savo viešąją veiklą. Tarsi viso gyvenimo programą ima skelbti: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“ Senajame Testamente pagrindinė „atsivertimo“ sąvokos reikšmė yra nusisukti nuo blogio ir atsigręžti į gėrį, t. y. pasukti iš klystkelio, grįžti į teisingą kelią, vedantį į oazę, į gyvenimą. Ezekielio knygoje Viešpats sako savo tautai: „Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties Dievo žodis, – nenoriu, kad nedorėlis mirtų, bet noriu, kad nedorėlis sugrįžtų iš savo kelio ir gyventų.“ Nuo Jeremijo laikų, šiuo žodžiu nusakomas gyvenimo krypties pakeitimas. Tai besąlyginis grįžimas prie sandoros Dievo.

Naujasis Testamentas perims šią prasmę ir ją praplės. Graikiško žodžio „metanoia“ pirminė reikšmė yra „mąstymo, galvosenos, nuomonės pakeitimas, perkeitimas“, kad žmogaus gyvenimas kryptų iš blogo į gerą, iš melo į tiesą, iš neapykantos į meilę. Į Lietuvių kalbą, šis žodis verčiamas kaip „atgaila“, „atsivertimas“.

Atsivertimo-atgailos veiksmas susideda iš trijų elementų. Pirmiausia atgailauti reiškia pakeisti mąstymą. Apaštalai dažnai ragino savo klausytojus gręžtis nuo blogų darbų ir atgailauti. Petras Sekminių dieną sakė jo klausantiesiems: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną.“ Apaštalas Paulius ragina ne tik pakeisti mąstymą, gailėtis, bet visam pasikeisti, leistis būti perkeistam iš vidaus: „Dėl Dievo gailestingumo prašau jus, broliai: nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula.“

Atsivertimo-atgailos veiksmas susideda iš trijų elementų. Pirmiausia atgailauti reiškia pakeisti mąstymą. Antras atgailos elementas yra nuoširdus gailestis dėl padaryto blogio. Trečiasis aspektas pabrėžia valios veiksmą: atgailautojas apsisprendžia gręžtis nuo savo nuodėmės.

Antras atgailos elementas yra nuoširdus gailestis dėl padaryto blogio. Viena žinomiausių istorijų Senajame Testamente, yra pasakojimas apie Dovydo nuodėmę ir atgailą dėl jos, dėl to, kad nužudė hetitą Uriją ir pasiėmė jo žmoną. Jam tai padarius pranašas Natanas ragina jį suvokti padarytą nuodėmę ir gailėtis. Dovydo atgaila puikiai išreikšta 51 psalmėje. Kai žmogus supranta padaręs nuodėmę, jis jaučiasi labai prislėgtas savo nusižengimo ir yra pasiruošęs nuoširdžiai gailėtis dėl jo. Taigi tikros atgailos pagrindą šalia mąstymo pakeitimo sudaro ir širdies pervarta, kai sugrudusi širdis apimta gilaus gailesčio.

Trečiasis aspektas pabrėžia valios veiksmą: atgailautojas apsisprendžia gręžtis nuo savo nuodėmės. Tai yra atgailos tikslas, į jį ypač kviečia pranašas Joelis: „Dabar, – tai Viešpaties žodis, – grįžkite pas mane visa savo širdimi, – pasninku, verksmu ir raudojimu, – perplėškite sau širdį, o ne drabužius. Grįžkite pas Viešpatį, savo Dievą…“

Tikras ir gilus atsivertimas-atgaila yra malonė, dovana, atverianti širdį begaliniam Dievo gerumui. Jis pats savo malone užbėga į priekį bei žadina mūsų troškimą gręžtis į jį ir lydi mūsų pastangas visur laikytis jo valios. Tad atsiversti giliausia prasme reiškia leistis būti pagautiems Kristaus ir su jo pagalba „grįžti“ pas tėvą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"