Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Neturi pinigų – neik į politiką

 
2018 06 10 6:00

Ar visi piliečiai turi vienodas galimybes kandidatuoti į savivaldybės tarybą ar Seimą? Iki šiol, nepaisant skambių šūkių apie „demokratiją visiems“, atsakymas į šį klausimą – neigiamas. 

Diskriminacija įtvirtinta pačiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. Maža to, įstatymas tarsi pats sau prieštarauja. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte aiškiai išdėstyta, kad „tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“.

Tačiau įstatymo 39 straipsnio 3 punktas akivaizdžiai įtvirtina diskriminaciją valstybės tarnautojų ir valstybės bei savivaldybės įstaigų vadovų atžvilgiu: jei partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, jie privalo mokėti užstatą. Todėl mažose savivaldybėse, kuriose labai daug žmonių dirba viešajame sektoriuje, tampa sudėtinga sudaryti kompetentingų, visuomenėje vertinamų kandidatų į savivaldybės tarybas sąrašus. Dažniausiai tai – aktyvūs piliečiai, priklausantys vienai ar kitai politinei partijai ar judėjimui.

Taigi, jei neturi pinigų, neik į politiką. Tad į savivaldybės tarybas išrenkami verslininkai, žemdirbiai ir pensininkai, o kitai visuomenės daliai – neatstovaujama.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos dėl piniginis užstato – neteisybė, pažeidžianti žmogaus teises ir lygias galimybes. Vieni piliečiai kandidatuoti savivaldos rinkimuose gali be piniginio užstato, o kiti – tik sumokėję dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU) dydžio, t. y. daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų, užstatą. Susidaro įspūdis, kad valstybės tarnautojas, dar tik būdamas kandidatu, dar neišrinktas, tampa politiku. Tiesa, jei žmogus neišrenkamas į savivaldybės tarybą – užstatas grąžinamas, jei išrenkamas – per 10 dienų turi apsispręsti, ar prisieks ir taps tarybos nariu, ar atsisakys šių pareigų ir liks dirbti senajame darbe. Jei atsisako – užstatas negrąžinamas.

Valstybės tarnautojams kandidatuojant taikomi apribojimai – akis badanti neteisybė. Pavyzdžiui, mokyklos direktorius turi mokėti užstatą, o tos pačios mokyklos direktoriaus pavaduotojas arba mokytojas – ne. Jų atlyginimai gali būti labai panašūs, tačiau kandidatavimo į į savivaldybės tarybą ar Seimą sąlygos – skirtingos. Užstatą turi mokėti ir savivaldybės administracijos darbuotojas, gaunantis 500–600 eurų „į rankas“. Ką tai reiškia? Aišku tai, kad piliečiai, neturėdami santaupų, į savivaldybės tarybą tikrai nekandidatuos. O žinant, kad, pavyzdžiui, ugdymo ar socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms vadovauja daugiausia moterys, manau, dažniausiai pažeidžiamos būtent jų teisės.

Maža to, „valstiečiai“, per rinkimus skelbę apie „orų žmogų – stiprią valstybę“, siūlo dar labiau padidinti užstatą, kuris jau dabar daugeliui neįkandamas. Štai, kaip skelbta, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rima Baškienė laikosi nuomonės, kad jis turėtų siekti dešimt0 VMDU, o buvęs Seimo LVŽS frakcijos narys Povilas Urbšys siūlo įteisinti penkių VMDU dydžio užstatą. Taigi, „valstietiški“ demokratijos įkainiai: užstatą nuo maždaug 1,7 tūkst. eurų didinti iki veik 4,4 tūkst. ar net 8,7 tūkst. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, moterys uždirba vidutiniškai 14 proc. mažiau nei vyrai. Dažnai jos vienos augina vaikus ar ant jų pečių gula pagyvenusių tėvų priežiūra. Santaupų turi ne kiekviena, o užstatas „užšaldomas“ bent pusmečiui. Tokio dydžio užstatas riboja mažesnių pajamų asmenų galimybes kandidatuoti.

Beje, į savivaldybių tarybas nepatenka ir jaunimas, kuris negali įsitraukti į politinį gyvenimą, nes tik pradėjęs dirbti jaunas žmogus neturi pakankamai pinigų. Kaip žinoma, pradinė valstybės tarnautojo alga – praktiškai „minimumas“. Jauni žmonės nėra pasyvūs ar apolitiški, bet dažnai neina balsuoti. Ir suprantama, kodėl – jie nemato kandidatų, kurie galėtų atstovauti jų interesams.

Beje, esama manančių, kad valstybės tarnautojui nederėtų dalyvauti politikoje, kad tai nesuderinama su einamomis pareigomis. Nesutinku su tokiu požiūriu. Valstybės tarnautojas turi daug patirties ir puikiai suvokia savivaldybės ir nacionalinius reikalus. Minėtas diskriminacinis užstato reikalavimas žemina valstybės tarnautojus, kuria nepasitikėjimo atmosferą, todėl būtina jį keisti, leisti visiems dalyvauti rinkimuose nemokant piniginio užstato.

Dėl šios problemos kreipiausi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Gavau ilgą, atsirašinėjimą primenantį atsakymą, nė nemėginant spręsti problemos. Esą „remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 6 punktu, įmanomos įstatymų nustatytos specialiosios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui bet kokiu iš antidiskriminaciniuose įstatymuose numatytu pagrindu – tik tokiu atveju dėl lyties ar amžiaus būtų galima taikyti mažesnes įmokas. Svarbu pabrėžti, kad tokios specialiosios laikinos priemonės gali būti įtvirtintos tik įstatymu, o šiuo atveju nėra tokio įstatymo, kuris šias priemones numatytų“.

Šiuo metu savivaldybių tarybose svarstoma Europos moterų ir vyrų lygių galimybių chartija. Europos vietos ir regionų valdžios institucijos raginamos siekti didesnės žmonių lygybės. Todėl manau, kad būtinos ir minėtos Seimo rinkimų bei Vietos savivaldos įstatymų pataisos.

Vilma Bartašienė yra Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotoja

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"