Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Netikrumas dėl Rusijos

 
2018 07 29 6:21

Rusija yra tokia valstybė, kalbant arba rašant apie kurią neretai apima netikrumo jausmas. Šis netikrumas pirmiausiai yra susijęs su tokiais klausimais: kaip vertinti šios šalies veiksmus ir kokius ryšius galima palaikyti su Maskva, kad šie santykiai neapnuodytų? Atsakyti į šiuos klausimus yra vis sunkiau ir sunkiau.

Pastaroji savaitė pasižymėjo net keliais įvykiais, leidžiančiais patirti minėtą jausmą. Pirmiausiai, reikėtų priminti, jog Rusijos tyrimų komitetas iškėlė bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą. Maskvos manymu, Lietuvos teisėsauga persekioja „nekaltus žmones“. Šioje istorijoje netikrumo jausmas pasireiškia labiausiai – Rusija aktyviai kuria savotišką virtualią realybę (apimančia ne tik dabartį, bet ir istorijos įvykius) bei gyvena šios, savo sukurtos realybės rėmuose bei veikia pagal jos dėsnius.

Suprantama, kad bylos mūsų šalies teisėsaugos pareigūnams iškėlimas yra demonstratyvus veiksmas, už kurio stovi visi dabartinės Maskvos puoselėjami propagandiniai naratyvai, nukreipti prieš mūsų valstybę – pradedant nuo dar sovietmečių sugalvotu „savi šaudė į savus“ mito ir baigiant Lietuvos valstybingumo kvestionavimu. Nežinau, kaip kitaip galima būtų vertinti tokią bylą?

Tokioje situacijoje netikrumą dėl Rusijos belieka priimti kaip mūsų realybės faktą.

Kita vertus, vargu ar iš Maskvos, kuri nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo momento globojo asmenis, kaltus dėl tragiškųjų Sausio 13-ios įvykių, galima buvo tikėtis ko nors kito. Tačiau šis žingsnis dar labiau pagilina moralinę prarają tarp Rusijos ir Lietuvos. Žiūrint į šią prarają, suprantamas ir triukšmas kilęs dėl Plungės savivaldybės kvietimo moksleiviams vykti į Rusijoje vyksiantį festivalį „Novyj mir“ („Naujas pasaulis“).

Beje, tai ne pirmas skandalas, susijęs būtent su Plungės savivaldybe. Prieš metus moksleiviai jau vyko į renginius Rusijoje, kur turėjo galimybę pabendrauti su baikerių klubo „Nočnyje volki“ („Nakties vilkai“) atstovais. Pastarasis klubas aktyviai draugauja su pačiu Vladimiru Putinu bei, atitinkamai, dalyvauja įvairiuose propagandinėse akcijose, remia Krymo užgrobimą bei puoselėja Pergalės (kalbant apie Sovietų Sąjungos pergalę Didžiajame Tėvynės kare) kultą.

Nežiūrint į visą tai ir šį kartą Plungės rajono meras Audrius Klišonys ginasi, kad nieko blogo šioje situacijoje nėra, o važiuodami į Rusiją moksleiviai kaip tik įtikins vietinius gyventojus, jog Lietuvoje negyvena „rusofobai zombiai“. Kitaip sakant, meras siūlo atskirti politiką ir propagandą nuo kultūrinių ir meno renginių. Siekis tikrai kilnus, tačiau problema kyla iš to, jog pati Rusija neatskiria šių dalykų, naudodama informaciniai ir propagandinei įtakai visas įmanomas galimybes – taip pat ir meno, kultūros bei istorinės atminties sferoje, todėl ir A. Klišonio pasvarstymai mažu mažiausiai yra naivūs.

Teisingumo dėlei reikėtų paminėti, jog ne vien Plungės savivaldybė yra „demaskuota“ dėl abejotinų ryšių su Rusija. Į dėmesio centrą pateko ir Skuodo rajono delegacijos apsilankymas Rusijoje, kur Chakasijos mieste delegacijos nariai dalyvavo vieno iš Sovietų Sąjungos didvyrių pagerbimo ceremonijoje. Rusijos televizija džiaugsmingai išnaudojo šį faktą ideologizuotam informaciniam pranešimui.

Galiausiai, netikrumo jausmas plečiasi ir į kitas sferas. Pavyzdžiui, kaip reaguoti į „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvą? Atmetus politinį kontekstą – naujų investicijų atėjimas į šalį yra gera naujiena. Tačiau netikrumo sūkurys įtraukia į save ir „Yandex. Taxi“ istoriją. Pradėkime nuo to, kad „Yandex“ yra gerai žinomas Rusijoje prekės ženklas – pirmiausiai, dėl šios įmonės sukurtos internetinės paieškos sistemos, kuri Rusijoje gana sėkmingai konkuruoja su „Google“. „Yandex“ siūlo daug atitinkamų alternatyvų tai pačiai „Google“ produkcijai. Tarp jų ir savo žemėlapius. Vargu ar kas nors nustebs, sužinojęs, jog „Yandex“ žemėlapiuose Krymas pavaizduotas kaip Rusijos teritorija, o Abchazija ir Pietų Osetija kaip nepriklausomos valstybės.

Žinoma, reikia būti realistais. „Yandex“, norėdamas ir toliau sėkmingai dirbti Rusijoje tiesiog negalėtų pažymėti paminėtas ginčytinas ir nepripažintas teritorijas kitaip, nes smarkiai rizikuotų patirti Kremliaus įsiutį. Tačiau iš tokio neišvengiamo kompromiso kyla atitinkamos problemos. „Yandex. Taxi“, kaip ir kiti panašių paslaugų teikėjai, kaupia informaciją apie klientus. Ko gero, didžiausias nerimas kylą dėl to, jog ši informacija gali atsidurti Rusijos specialiųjų tarnybų rankose bei, reikalui esant, būti panaudota prieš vieną ar kitą Lietuvos pilietį. Kitaip sakant, ir čia nepavyksta atskirti verslo nuo politikos ir saugumo klausimų.

Tokioje situacijoje netikrumą dėl Rusijos belieka priimti kaip mūsų realybės faktą. Galime būti labai geranoriški, ieškoti būdų pravesti liniją tarp „informacinės agresijos“ ir „kultūrinio bendradarbiavimo“, kalbėti apie verslą „be politikos“ ir pan., tačiau reikia suprasti, jog toks požiūris įmanomas tik tuo atveju, jeigu ir kita šalis priima minėtas žaidimo taisykles ir jų laikosi. Galbūt taip iš tikrųjų galima plėtoti santykius su kai kuriomis nelaisvosiomis šalimis, tačiau Rusijos atžvilgiu tokia prieiga netinka, nes mėgstamiausias Maskvos ėjimas bet kokiame politiniame žaidime yra – numesti visas figūras nuo lentos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"