Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Netikėtas Konstantinopolio smūgis Maskvai

 
2018 10 16 6:00

Praėjusią savaitę iš Stambulo, kur įsikūręs Konstantinopolio patriarchatas, atskriejo žinia, kuri dar prieš metus būtų buvusi sunkiai įsivaizduojama: Šventasis Sinodas pripažino Ukrainos stačiatikių bažnyčios teisę į autokefaliją – nepriklausomybę nuo Maskvos.

Sekmadienį Kijevo gatvėse buvo galima justi pakilią nuotaiką. Gatvėmis vaikščiojo daug tautiniais drabužiais apsirengusių žmonių su valstybės vėliavomis. Istorinėje Sofijos aikštėje susirinko tūkstantinė minia melstis už tai, kad daugiau nei po 300 metų Ukraina vėl galės turėti nepriklausomą nuo Maskvos bažnyčią. Bet didelis žmonių būrys susirinko melstis stačiatikiams svarbioje Kijevo Pečorų lauroje. Ten įsikūrusi Maskvos patriarchato linijos bažnyčia.

Žmonės, atvykę į Sofijos aikštę, kur kalbėjo ir prezidentas Petro Porošenka bei Kijevo patriarchato vadovas Filaretas, vėliau ėjo į Vladimiro cerkvę, vieną svarbiausių Kijevo patriarchatui priklausančių šventovių, arba į kitas cerkves.

Dalis tų, kurie meldėsi lauroje, nešini kryžiumi, surengė eitynes po šios stačiatikių bažnyčios teritoriją, taip rodydami siekį neatiduoti jos Kijevo patriarchatui.

Maskvos patriarchato bažnyčiai Ukrainoje priklauso visos pagrindinės lauros: šalies vakarinėje dalyje esanti Počajevo laura, jau minėta Kijevo Pečorų laura ir Ukrainos kontroliuojamojo Donbaso teritorijoje esanti Sviatogorsko laura.

Nors oficialiai ji vadinasi Ukrainos stačiatikių bažnyčia, priklausanti Maskvos patriarchato jurisdikcijai, iš tiesų tai Rusijos stačiatikių bažnyčios padalinys Ukrainoje.

Kol Rusijos stačiatikių bažnyčia po Sovietų Sąjungos žlugimo užsiėmė tik religinių vertybių sklaida, nesikišdama į politiką, juo labiau į kitų valstybių reikalus, tai nekėlė didelio disonanso. Jis radosi Vladimirui Putinui atėjus į valdžią.

2000-aisiais šventuoju paskelbtas kartu su šeima bolševikų sušaudytas paskutinis Rusijos caras Nikolajus II, iš kurio imperijos jungo siekė išsivaduoti daug tautų. Kaip Maskvos patriarchatas gali įsivaizduoti savo veiklą kituose kraštuose? Įsigalėjus V. Putinui, Rusijos stačiatikių bažnyčia tapo Kremliaus politikos įrankiu.

Kiekvienos bažnyčios, priklausančios Maskvos patriarchato jurisdikcijai, įskaitant tas, kurios veikia buvusios Sovietų Sąjungos respublikose, savarankiškumo lygis skiriasi.

Estija yra įvardijama kaip ginčijanti Maskvos patriarchato jurisdikciją savo valstybės teritorijoje, o Lietuva ir Latvija – ne. Vis dėlto Lietuvoje stačiatikių bažnyčios istorinė tradicija yra daug senesnė, palyginti su Estija.

Ukraina irgi ginčijo Maskvos patriarchato jurisdikciją savo teritorijoje. Visi Ukrainos vadovai, išskyrus Viktorą Janukovyčių, bandė tartis dėl autokefalinės bažnyčios, kuri pavaldumo santykiais būtų susijusi su Konstantinopolio patriarchatu.

Maskvos patriarchato pozicijos, kurias remia Kremlius, bus labai pakirstos. Kartu bus pakirstos galimybės naudoti religijos instrumentą imperinėje politikoje.

Maskva tam prieštaravo, ir atrodė, kad Ukraina negalės turėti nuo Maskvos nepriklausomos bažnyčios, nors Kijevo patriarchatas turi gilesnes istorines šaknis nei Maskvos patriarchatas. Maskvos iniciatyva Ukrainos stačiatikių bažnyčia, pavaldi Kijevo patriarchatui, laikyta atskalūniška, nepripažinta ir buvo pasmerkta.

Turėdama savo jurisdikcijai priklausančius Ukrainos stačiatikius, Rusijos stačiatikių bažnyčia tapo gausiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje ir prarado saiką. Ji ėmė daryti veiksmus, siekdama pakirsti ir Konstantinopolio patriarchato vyraujančias pozicijas.

Šių veiksmų viršūne tapo 2016 metais vykęs Rusijos stačiatikių vadovo patriarcho Kirilo ir Romos popiežiaus Pranciškaus susitikimas Kuboje. Kad jis įvyktų, įnirtingai dirbo visa Kremliaus diplomatija. Kai susitikimas pasibaigė, propagandinė Kremliaus mašina ištrimitavo pasauliui, kad susitiko dviejų įtakingiausių pasaulio bažnyčių vadovai. Esą garbingo amžiaus Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus gali būti nustumtas į šalį, o Maskva – tapti stačiatikių pasaulio centru.

Šie veiksmai sulaukė atsako. Ukrainos stačiatikiai Maskvos patriarchate sudaro beveik pusę tikinčiųjų. Šiandien beveik pusė Ukrainos stačiatikių priklauso Kijevo patriarchato bažnyčiai, nors ji stačiatikių pasaulyje buvo nepripažinta.

Kokia dalis tikinčiųjų dabar gali pereiti į Konstantinopolio sprendimu pripažintą Ukrainos stačiatikių bažnyčią, niekas nežino, tačiau bet kuriuo atveju Maskvos patriarchato pozicijos, kurias remia Kremlius, bus labai pakirstos. Kartu bus pakirstos ir V. Putino galimybės naudoti religijos instrumentą imperinėje politikoje.

Be to, neaišku, ar po šio sprendimo neseks grandininė reakcija, siekiant ir kitoms stačiatikių bažnyčioms išsivaduoti iš Maskvos patriarchato kontrolės. Štai kodėl po spalio 11-osios sprendimo nedelsiant sušauktas Rusijos saugumo tarybos posėdis.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"