Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Nesuprantamas santykis su sovietine praeitimi

 
2007 03 07 0:00

Neseniai akys užkliuvo už viename iš laikraščių išspausdintos žinutės. Joje rajono laikraščio redaktorė pareiškė, kad nemato nieko bloga, jog redakcija siuntinėja firminius vokus su sovietų diktatoriaus Josifo Stalino atvaizdu. Atseit, 'mes nesigėdijame savo praeities'.

Iš tiesų, ką galėtų reikšti toks redaktorės teiginys? Kas tie "mes", kurie nesigėdi stalininės praeities? O kas galėtų jos gėdytis?

Absoliuti dauguma Lietuvos žmonių, išgyvenusių stalinizmo laikus, tų metų, žinoma, nesigėdi ir neturi ko gėdytis, nes buvo nekaltos kruvinojo diktatoriaus aukos. Jiems anie metai gali sužadinti tik pasibjaurėjimą ir siaubą. O tie, kurie dėl įvairių priežasčių buvo kaip nors su ta valdžia susiję, jai tarnavo, stalinizmą demaskavus tai pačiai sovietinei valdžiai, apgailestavo, sakė per vėlai praregėję, buvę apmulkinti ar kaip nors kitaip suklaidinti. Jie, žinoma, galėtų tos savo praeities gėdytis, kad leidosi suklaidinami, kad pasidavė savo aklumui ar silpnumui. Tačiau niekas iš jų, be abejo, nenorėtų tos praeities prisiminti, tuo labiau ja didžiuotis ar girtis. Man neteko Lietuvoje sutikti žmogaus, net ištikimiausio komunisto, kuris teisintų ar kaip kitaip palaikytų stalinizmą.

Jauni žmonės, kuriems valdant Stalinui gyventi neteko, kurių šeimose anų laikų siaubo atsiminimai jau išblėsę, yra bent mokyklose girdėję apie milijoninius mirties lagerius, apie pasibaisėtiną vergų darbą grandiozinėse "komunizmo statybose", apie geležinę uždangą, kuri buvo atskyrusi Sovietijos žmones nuo viso likusio pasaulio. Manau, kad ir ta rajono laikraščio redaktorė, tikriausiai jauna, yra kur nors studijavusi, apie tuos dalykus ką nors girdėjusi. Ką tuomet reiškia jos žodžiai, kad ji nesigėdijanti savo praeities? Tai galėtų reikšti kraštutinį cinizmą, kai nusispjaunama ant milijonų žmonių begalinių kančių ir priverstinės mirties, arba begalinį kvailumą, nesuvokiamą tamsumą, kuris pribloškia televizijos "Klausimėlio" laidose. Nežinau, kuriai šių dviejų kategorijų priklauso taip praeitį suvokiantis žmogus, bet vienu ar kitu atveju toks mentalitetas man sunkiai derinasi su atsakomybės ir išminties reikalaujančiu postu. Dar daugiau - kyla noras sužinoti, kas tokį laikraštį finansuoja? Kieno interesams jis atstovauja? Ką mano jo skaitytojai?

Ne taip seniai vienas svečias iš Vakarų stebėjosi, kad Lietuvoje jaunimas gerbia Che Gevarą - argi jie dar neatsikandę kruvinos bolševikų diktatūros? To žmogaus, ir ne tik jo požiūriu, Che Gevara - tai Fidelio Kastro Berija. Bet mūsų jaunimo vaizduotėje jis ne toks (savo kailiu jo "malonių" nepatyrėme), jis, kaip ir daugeliui Europoje, tėra protesto prieš vartotojišką visuomenę egzotiškas ženklas. Gal, sakau, ir Stalino atvaizdas kam nors turi panašią reikšmę? Bet taip neturėtų būti. Stalininė diktatūra ir tironija yra per daug autentiška ir gyva mūsų pačių istorinė patirtis, kuria galėtume pasidalyti su pasauliu, bent su Vakarų Europa. Mes žinome, kad diktatūra nėra išeitis iš vartotojiškos visuomenės blogybių. O kur išeitis? Į tokius klausimus visada sunku atsakyti, bet galime pažvelgti į kitų patirtį, kad ir į Šiaurės kraštų. Gal tada kaip išeitis iškiltų socialinės Europos modelis, pagrįstas ne utopijomis, kaip dabartinių "gelbėtojų" šūkiai, o realistišku mąstymu, jau bent iš dalies pasiteisiniusiu tikrovėje, kurią patiria Šiaurės Europos kraštai. Jie galėtų ir mus apsaugoti nuo vėl mūsų padangėje pradėjusių šmėžuoti "gelbėtojų" vilionių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"