Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Nepriklausomi, bet dar ne laisvi

 
2018 10 04 6:00

Juokaujama, kad Lietuvoje gyvena 3 mln. krepšinio ekspertų. Atrodo, kad į valdžią taip pat išsirinkome visų gyvenimo klausimų „ekspertus“, kurie tvirtina geriausiai žinantys, kaip mums gyventi. Kadencijos pradžioje išrinktieji mums žadėjo, kad valdžia, ieškodama sprendimų, pasitelks profesionalus. 

Tačiau pamiršo pasakyti, kad šis pasiūlymas turėjo papildomų sąlygų – profesionalų nuomonės bus klausiama tik tada, kai bus žinoma, kad ta nuomonė sutaps su išrinktųjų nuomone. Žmogiška, bet ne itin sąžininga.

Tokiu tempu Seime kepant draudimus tuoj nebeliks dalykų, dėl kurių galėtume apsispręsti patys.

Žmonės mėgsta vieni kitiems patarti: „Aš jo vietoje taip nedaryčiau, daryčiau anaip.“ Tačiau kito žmogaus vietoje tu niekada nebūsi ir kito asmens gyvenimo negyvensi. Tai, kas gerai tau, kitam gali būti oi kaip negerai. Todėl savo gyvenimo klausimus kiekvienas geriausiai sprendžia pats. Dalydami patarimus žmonės dažniausiai nori tik gero, bet dažnai tai pavyksta labai negerai. Tokių geranorių patarinėtojų apstu Seime, o blogiausia, kad jų patarimai tampa privalomi visiems.

Negerkite alkoholio! Nerūkykite! Nevalgykite cukraus! Netepkite vaikams ant duonos sviesto, rinkitės margariną! O gal priešingai – važiuokite benzinu, o ne dyzelinu varomais automobiliais, dar geriau – elektriniais!? Nešildykite namų malkomis, junkitės prie centrinės šildymo sistemos. Klausykitės lietuviškos muzikos – bus nustatytos kvotos radijo stotims. Nepirkite originalių vaistų, rinkitės pigesnius – generinius. Į parduotuvę eikite darbo dienomis, o ne sekmadieniais, ir tikrai ne švenčių dienomis. Taip tapsite dvasingu šeimos žmogumi. Tikrai!

Tai ne fantazijos ir ne juokai. Tai jau priimti arba planuojami priimti valdžios sprendimai. Tokiu tempu Seime kepant draudimus tuoj nebeliks dalykų, dėl kurių galėtume apsispręsti patys.

Neretas mūsų, išgirdęs apie naują draudimą, jį „pamatuoja“ sau ir nusprendžia: „Cukrus tikrai nėra sveika, tad gal ir gerai, jei jo valgysiu mažiau.“ Kiti galvoja: „Nemėgstu saldumynų – man tai nerūpi.“ Treti galbūt pykteli, bet galop nuleidžia galvą – prieš vėją nepapūsi. Kasdienybėje, kai tiek daug vienas kitą vejančių sprendimų: kaip pasielgti, ką pasakyti, ką padaryti, kur sutaupyti ir panašiai, galime leistis užliūliuojami mintimi, kad galbūt ir visai būtų neblogai, jei kas nors už mane nuspręstų.

Tačiau tai – pavojingas kelias. Jei cukrui, alkoholiui ar rūkalams esi abejingas, rytoj gali būti ir tavo mėgstamo sūrio eilė. Šiuo atveju nesvarbu, ko skatinama nevartoti, svarbu, kaip tai daroma. Viena – suteikti vartotojams informacijos, kuri leistų pasirinkti patiems, tačiau visai kas kita – nuspręsti už juos.

Perdėta valdžios „globa“ pavirsta kuo tikriausia meškos paslauga mums visiems. Mažėjant situacijų, kai galime spręsti patys, pamažu prarandame gebėjimą mąstyti savo galva bei drąsą priimti sprendimus ir iš to kylančią atsakomybę už savo veiksmus. Valdžios sprendimams abejinga, kritinio mąstymo netekusi ir savo nuomonės nebeturinti visuomenė tampa lengvu taikiniu tiems, kurie mėgsta primesti savo valią. Valstybė tada tampa ne laisvų žmonių pasirinkimo, o saujos išrinktųjų diktatūros atspindžiu.

Tiesa, kad žmonės iš prigimties yra smalsūs ir kūrybingi. Kūryba, naujų idėjų generavimas yra esminis dalykas, kuriuo žmogus išsiskiria iš kitų gyvūnų. Ši savybė leidžia įgyvendinant naujas idėjas siekti norimo gyvenimo. Tačiau pernelyg didelė „globa“, laisvės daryti sprendimus suvaržymas, užgesina norą kurti. Tai reiškia, kad ir Lietuvos kelias laimingos valstybės link taps labiau akmenuotas.

Mažėjant situacijų, kai galime spręsti patys, pamažu prarandame gebėjimą mąstyti savo galva bei drąsą priimti sprendimus ir iš to kylančią atsakomybę už savo veiksmus.

Du neilgi istoriniai laikotarpiai: geras 20-metis prieš sovietmetį (1918–1940 m.) ir pastarieji 28 metai, kai gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, išaugino kol kas dar gležnas laisvės šaknis. Galime sakyti, kad mes dar tik mokomės būti laisvi, t. y. laisvę jausti, ją saugoti ir suvokti bei būti atsakingi už savo laisvą pasirinkimą.

Laisvė nėra duotybė. Prieš 28 metus pasėję laisvės sėklą, turime ją saugoti ir auginti. Mumyse nesant tvirtų laisvės šaknų, lengva nepastebėti grėsmių.

Žvelgdama į vieną po kito kepamus valdžios projektus, prisimenu vieno išmintingo žmogaus patarimą – neturėti reikalų su iniciatyviu neišmanėliu. Bet kai tas neišmanėlis yra valdžia, abejingai stebėti, kaip iš lėto kuriamas naujas „puikus“ pasaulis, – pavojinga taktika. Žingsnis po žingsnio tokie draudimai ir reguliavimai nejučia gali sugrąžinti į laikus, iš kurių ne taip seniai vadavomės.

Gintarė Deržanauskienė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"