Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ne vaikų žaidimai?

 
2018 05 07 9:53

Dienos, praleisto profesinio tinklo „Digital Communiaction Network“ konferencijoje Bukarešte, nepraėjo tuščiai. Šis renginys leido pažiūrėti į tai, kaip keičiasi skaitmeninė gyvenimo sfera. Esmine konferencijos tema buvo politinė komunikacija, tačiau realiai aptariamų klausimų spektras – žymiai platesnis.

Pavyzdžiui, nemažai dėmesio konferencijoje buvo skirta tokiam reiškiniui kaip „netikros naujienos“ (dažnai žinomos ir anglišku pavadinimu „fake news“). Aaronas Sharockmanas iš JAV leidinio „PolitiFact“, užsiimančio faktų patikra, pažymėjo, jog šis reiškinys tapo politinės realybės dalimi. Apie „netikras naujienas“ šiandien kalba visi, o piktnaudžiavimas tokia retorika tampa politikų naudojamu būdu gintis nuo jiems išsakomų priekaištų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo savo kadencijos pradžios daugiau nei 400 kartų yra viešai panaudojęs terminą „netikros naujienos“.

Pažymima, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo savo kadencijos pradžios daugiau nei 400 kartų yra viešai panaudojęs terminą „netikros naujienos“. Dažniausiai, užpuldamas leidinius ir žurnalistus, kurie jam nepatinka. Tai iškraipo valdžios ir žiniasklaidos santykių tradiciją bei, kaip pažymėjo A. Sharockmanas, yra visiškai ydinga praktika.

Čia verta paminėti, jog tikrinti faktus – visada buvo žurnalistų prievolė. Tačiau mūsų dienomis pats „faktų tikrinimas“ pavirsta atskiru žurnalistikos žanru, kurio tikslas yra argumentuotai parodyti, jog vienas ar kitas viešai nuskambėjęs teiginys neatitinka tikrovės.

Kita vertus, atsiranda ir kūrybingi būdai reaguoti į „netikrų naujienų“ iššūkius. Toje pačioje konferencijoje buvo pristatyta vieno mažo startuolio iš Bosnijos ir Hercegovinos iniciatyva. Šio startuolio atstovai kaip tik rengia interaktyvų žaidimą, kuris turėtų padėti kovoti su „netikrų naujienų“ užkratu Balkanuose.

Beje, buvo pažymėta, jog būtent Balkanams ši problema yra itin skaudi, nes „netikros naujienos“ perpildžiusios minėto regiono informacinę erdvę. Sąlygas tam sudaro gana menkas ten gyvenančių žmonių medijų išmanymas, arba, kalbant paprasčiau, medijų raštingumo stoka. Kita vertus, šis regionas išlieka geopolitinių žaidimų arena. Primesti savo įtaką Balkanams aktyviai stengiasi Rusija, kuri naudoja tam propagandines priemones. Šiame kontekste galima prisiminti ir rimtesnius įtakos instrumentus, kuriomis operuoja Maskva. Pavyzdžiui, šiuo atveju vertėtų paminėti nepavykusi valstybinį perversmą, kurį Kremlius norėjo įgyvendinti Juodkalnijoje, kad sužlugdytų šios valstybės narystę NATO.

Bosnijoje ir Hercegovinoje kuriamo žaidimo idėja yra suteikti žmonėms galimybę pabūti faktus tikrinančių žurnalistų kailyje. Pagal žaidimo sumanymą, žaidėjai gaus užduotis iš numanomo redaktoriaus ir turės patikrinti įvykių faktus ar vaizdinės medžiagos realumą. Šio žaidimo pristatyme buvo akcentuota, jog visos „užduotys“ yra paimtos iš realaus gyvenimo ir atitinka vadinamąsias verifikuotas istorijas, t. y. atvejus, kai buvo aiškiai atsakyta, kur yra „netikra naujiena“, o kur realūs faktai.

Tiesa, pats žaidimas dar nėra sukurtas iki galo. Konferencijoje buvo pristatyta jo koncepcija, kuri yra įgyvendinimo stadijoje.

Žaidybinių elementų panaudojimas medijų raštingumo stiprinime ar net žurnalistikoje yra viena iš aiškių tendencijų, matomu šiandien. Pavyzdžiui, Ukrainos Nikolajevo regione veikianti Tiriamosios žurnalistikos centras pristatė kitokio pobūdžio žaidimą, kuris vadinasi „Rask arą“. Šis žaidimas yra integruotas su interaktyviais žemėlapiais ir leidžia jo vartotojams nagrinėti žemės užgrobimo bei neteisėtus leidimų statyboms išdavimo atvejus Ukrainos pajūryje. Tuo pat metu šis žaidimas leidžia suprasti, kas yra korupcija ir kaip ji veikia.

Galima pasakyti, jog žaidimų elementų panaudojimas visuomenės švietimui yra natūralus dalykas, nes žmogaus prigimtyje yra mokytis pirmiausiai per žaidimus (čia verta prisiminti tai, kaip pasaulį sau atveria maži vaikai). Be to, naujos technologijos yra gera terpė vystyti būtent tokio pobūdžio projektus.

Analogija su mažais vaikais šiuo atveju panaudota irgi neatsitiktinai. Iš tikrųjų, tokių reiškinių kaip „netikros naujienos“, ar net korupcija, apie kurią visi girdėjo, bet ne visi aiškiai įsivaizduoja, kas tai yra, akivaizdoje dalis ir mūsų šalies visuomenės dar yra „maži vaikai“. Panašaus pobūdžio švietėjiškos iniciatyvos būtų naudingos ir Lietuvoje.

Kita vertus, vien, kad apie tokius iššūkius yra kalbama – jau yra gera tendencija. Čia norėtųsi grįžti prie to, apie ką Bukarešte kalbėjo jau mano minėtas A. Sharockmanas. Jis pažymėjo, jog nors dažnai „faktų tikrinimo“ žurnalistikos darbas atrodo bergždžiai, nes žmonės yra labiau linkę pasitikėti savo emocijomis, o ne pateikiamais faktais, įvairių tyrimų rezultatai byloja apie tai, jog tokio pobūdžio žurnalistika iš tikrųjų leidžia stiprinti visuomenės „informacinę sveikatą“ bei suteikia visuomenės nariams įsivaizdavimą apie tai, kas yra tikra naujiena, o kas melas ir bandymas manipuliuoti visuomenės nuomone.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"