Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Naujojo šimtmečio kartografai

 
2018 04 16 15:22

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį balandžio 19-ąją šalies šviesuoliai Vilniuje rinksis į Nacionalinės filharmonijos ir vyriausio valstybės dienraščio „Lietuvos žinios“ organizuojamą istorinę konferenciją „Lietuvybės kodas“. Per ją iškilūs verslo, kultūros ir visuomenės veikėjai drauge su esamais bei būsimais Lietuvos politiniais lyderiais ir draugiškų valstybių diplomatijos atstovais nubrėš naujojo mūsų respublikos šimtmečio visuomeninės ir ekonominės raidos gaires.

1905 metais toje pačioje dabartinės Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje vykęs lietuvių atstovų susirinkimas, pavadintas Didžiuoju Vilniaus Seimu, oficialiai suformulavo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo siekį, paklojo modernios parlamentinės demokratijos pamatus ir nutiesė kelią Vasario 16-osios aktui paskelbti.

„Lietuvos žinios“ suteiks unikalią platformą verslo ir visuomenės veikėjams išsakyti savo poreikius būsimiems šalies lyderiams.

Sekdami Nepriklausomybės šauklių pavyzdžiu, pasirinkome tą pačią demokratinės visuomenės kertinius ramsčius apimančio susibūrimo formulę. Valstybingumo atkūrimo aušroje Lietuvos ateitį diktavo ne profesionalūs politikai (jiems vėliau teko Nepriklausomybės tėvų sudaryto respublikos klestėjimo recepto įgyvendinimo pareiga), o pirmiausia – mokslo ir kultūros veikėjai, teisininkai, verslo ir techninio progreso atstovai. Šių visuomenės grupių indėlis į valstybės ateitį tebėra labai svarbus ir šiandien.

Verslas ir pramonė tiesiogiai bei per darbo pajamas apmoka visas valstybės sąskaitas ir daro tiesioginę įtaką Lietuvos gynybiniam pajėgumui. Tarptautinė prekyba yra ne tik ekonominės gerovės šaltinis, bet ir pagrindinis saugiklis nuo galimų karinių konfliktų.

Stiprus, inovatyvus verslas neleidžia valstybei nugrimzti į autokratiją ir skurdą. Kaip tik dėl šios priežasties verslo ir pramonės poreikiai turi diktuoti politinę valstybės darbotvarkę, o ne priešingai.

Globalizacijos apimtame pasaulyje neturime ir negalime savo valstybės ateities braižyti tik pagal savo nacionalinius interesus. Todėl, atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir stiprių diplomatinių saitų su Vakarų partneriais svarbą, konferencijoje dalyvaus diplomatinių ir prekybinių misijų atstovai.

Sėkminga valstybė neįsivaizduojama be pilietinės visuomenės. Į konferenciją „Lietuvybės kodas“ laukiama atvykstant mokslo, kultūros ir visuomenės šviesuolių bei nusipelniusių mecenatų. Šie žmonės kasdien formuoja ir stiprina mūsų daugiatautės nacijos moralinį-etinį stuburą. Bet kuri šalis, neturinti kultūrinio savitumo, tampa tik tarpine stotele, vienu iš daugelio pasirinkimų skirtingą uždarbį, mokestinę aplinką ar socialines garantijas siūlančių valstybių kataloge.

Šiame kontekste itin svarbus mecenatų balsas. Tai – žmonės, pasiekę asmeninės gerovės tikslus ir žvelgiantys gerokai toliau į valstybės kultūrinę darbotvarkę, neblaškomi merkantilinių interesų.

Nevalia pamiršti, kad Lietuvos nacionalinį identitetą taip pat kuria rusai, lenkai, žydai, gudai ir kitų tautybių ilgamečiai mūsų bendrapiliečiai. Jie yra pagrindiniai mūsų tiltai, svarbi Lietuvos kodo dalis.

Naujasis nepriklausomos Lietuvos šimtmetis neįsivaizduojamas be efektyvių politinių institucijų. Juk būtent joms tenka iššūkis suderinti įvairių visuomenės ir verslo grupių interesus bei įgyvendinti valstybės raidos darbotvarkę.

Su didžiu apgailestavimu tenka konstatuoti, kad pastarąjį dešimtmetį visuomenės, verslo ir politinės valdžios dialogas patyrė sukrėtimų, kurie graso Lietuvos demokratiniam procesui. Politinio proceso finansavimo galimybių ribojimas, politinės korupcijos atvejai šį dialogą nuskurdino ir faktiškai kriminalizavo. Tai leidžia įsigalėti siauriems politiniams-ekonominiams interesams, kurie, kaip žinome, veda į autoritarines tendencijas.

Didžioji dalis atsakomybės už susidariusią situaciją tenka aukščiausiems šalies vadovams. Taip pat akivaizdu, kad esamos padėties taisymo našta taps vienu svarbiausių būsimojo valstybės prezidento darbų. Atsižvelgdami į tai pakvietėme konferencijoje „Lietuvybės kodas“ dalyvauti visus pagrindinius kandidatus į šalies vadovus. Taip „Lietuvos žinios“ suteiks unikalią platformą verslo ir visuomenės veikėjams išsakyti savo poreikius būsimiems valstybės lyderiams, o šie savo ruožtu turės progą pasitikrinti politinę darbotvarkę ir užmegzti naujas sąjungas su potencialiais rėmėjais – Lietuvos šviesuomenės lyderiais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"