Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Mūsų tikslai privalo būti paremti vizija

 
2017 12 30 6:00

Prabėgę dar vieni metai suteikia galimybę apžvelgti vis labiau ryškėjančias valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiklos kryptis. Viešoji diskusija (ne be pačių politikų pagalbos) pastaruosius metus sukosi apie „buitinio“ lygio skandalus ir kai kurių Seimo narių nenuoseklias bei skandalingas kalbas ar įstatymo projektus. Tokia padėtis pridengė ir nenudirbtus darbus – kai kuriems Vyriausybės atstovams saugiai ir patogiai išliekant savo kėdėse, nepaisant pokyčių valdančiojoje koalicijoje, pradėjo ryškėti ir tam tikras užsienio bei saugumo politikos vizijų, lyderystės trūkumas.

Kai kuriems Vyriausybės atstovams patogiai išliekant savo kėdėse, pradėjo ryškėti ir tam tikras užsienio, saugumo politikos vizijos bei lyderystės trūkumas.

Ministro Lino Linkevičiaus kalbos ir komentarai įvairiuose tarptautiniuose forumuose ar nuolat Seimui teikiamos Diplomatinio įstatymo pataisos atspindi tik dalį užsienio ir saugumo politikai nubrėžtų tikslų. Būdama maža valstybė, susidurianti su išskirtiniais užsienio politikos ir saugumo iššūkiais, Lietuva negali sau leisti stagnuoti šiose srityse – mūsų tikslai ir ambicijos privalo būti paremti konkrečiais veiksmais ir užsienio partnerius telkiančia vizija.

Viena tokių vizijų galėtų tapti paramos Ukrainai planas. Nors Ukrainos klausimas išliko tarp deklaruojamų Vyriausybės prioritetų, realios ir partnerius telkiančios iniciatyvos šiais metais kilo tik iš Seimo ir opozicijos. Seimo patvirtintas ir šiuo metu Europos sostinėse bei Vašingtone pristatomas paramos Ukrainai planas („Maršalo planas Ukrainai“) sulaukia vis daugiau palaikymo ir įtraukiamas į Europos Sąjungos (ES) institucijų darbotvarkę. Kitąmet būtina tęsti šį darbą Vyriausybės lygmeniu, kad Ukraina kuo greičiau sulauktų konkrečios Vakarų, o ypač ES šalių, paramos ir neprarastų euroatlantinės integracijos ambicijų.

Dar vienas svarbus šių metų užsienio ir saugumo politikos iššūkis buvo Astravo atominės elektrinės sustabdymas. Metams įpusėjus, Seimas priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama pirkti ar suteikti tranzito paslaugas nesaugioje Astravo AE pagamintai elektrai. Taip Seimo nariai paskatino Vyriausybę telkti užsienio partnerius į koaliciją prieš Astravą. Deja, jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi. Kaip neseniai pareiškė mūsų diplomatijos vadovas, pastangos sustabdyti Astravą buvo neefektyvios. Tai – nenuostabu, šiam darbui vien Seimo narių ar kelių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų iniciatyvos nepakanka. Kad kova su Astravo AE būtų efektyvi, privalo įsitraukti visa Vyriausybė, įskaitant patį premjerą. Tačiau tenka apgailestauti, kad iš Sauliaus Skvernelio aplinkos šįmet girdėjome tik tai, jog Astravo klausimas privalo būti atskirtas nuo kitų (ypač ekonominių) santykių su Baltarusija klausimų. Jeigu šis požiūris nesikeis, kiti metai bus dar vieni prarasti kovos su Astravu metai.

Nepaisant nepakankamai išryškintų svarbiausių užsienio ir saugumo politikos iššūkių, šiais metais buvo nuveikta ir reikšmingų darbų. Kaip bene svarbiausią mūsų saugumą įtvirtinantį įvykį galima išskirti Vokietijos NATO bataliono dislokavimą mūsų šalyje. Tačiau saugumo sąvoka šiandien apima ne vien kietąsias (karines) ar energetines priemones. Galima pasidžiaugti, kad Seime skinasi kelią didesnį informacinį saugumą užtikrinančios ir viešąją erdvę nuo Kremliaus įtakos apsaugančios Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Seime taip pat vieningai buvo priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (vadinamosios „Magnickio“) pataisos, kurios iškėlė Lietuvą į demokratijos ir laisvės lyderes (po JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Estijos). Pagal minėtas pataisas, asmenys, padarę nusikaltimus, pažeidę žmogaus teises, kaltinami sunkiais korupciniais nusikaltimais, nebus įleidžiami į mūsų šalį.

Nors šiais metais Seimas rodė vienybę sprendžiant kai kuriuos Lietuvos užsienio ir saugumo politikos klausimus, liko dar nemažai neatliktų darbų. Kitais metais Vyriausybės lygiu būtina sureguliuoti ir įtvirtinti politinio prieglobsčio institutą. Pagaliau pristatyti ir veiksmų planą dėl šiuo metu aktualiausių transatlantinės integracijos dilemų: „Brexit“, vis dažnesnio mūsų strateginių partnerių ES ir JAV pozicijų išsiskyrimo ir kt.

Ryškėjanti pajamų ir galimybių nelygybė (ypač kai kuriuose regionuose ir socialinėse grupėse) Lietuvoje irgi prisideda prie saugumo situacijos destabilizavimo, todėl labai svarbu atliepti ir šiuos klausimus. Tačiau sprendžiant minėtas problemas taip pat būtina Vyriausybės iniciatyva, vien Seimo indėlio nepakaks. Deja, jau dabar matome, kad premjero ir finansų ministro ilgai žadėta mokesčių sistemos pertvarka tėra pinigų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą.

Žygimantas Pavilionis yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"