Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Mūsų netobula demokratija

 
2018 02 05 11:59

Praeitą savaitę įtakingas britų leidinys „The Economist“ paskelbė pasaulio šalių demokratijos reitingą. Žiūrint į spalvingą žemėlapį, kurio pavidalu reitingas ir buvo išreikštas, minčių kyla įvairių.

Tam, kas įdėmiai stebi politinius procesus pasaulyje, reitingo rezultatai vargu ar gali kelti nuostabą. „The Economist“ pažymi, jog šiandien tik 5 proc. pasaulio gyvena „visiškos demokratijos“ sąlygomis. Lietuvos gyventojai, pavyzdžiui, į šiuos 5 proc. nepatenka.

Lietuvos gyventojai iš tikrųjų patys negeba pilnai pasinaudoti demokratiniais mechanizmais, labai miglotai įsivaizduoja, kokie jie yra ir kaip funkcionuoja.

Beveik trečdalis pasaulio gyventojų leidžia savo dienas autoritarizmo sąlygomis. Pažymima, kad pasaulyje toliau vyksta vadinamoji „demokratijos recesija“, t. y. situacija su demokratija prastėja, o bendras demokratinis laukas traukiasi.

Lietuva (kaip, beje, ir Latvija bei Estija) „The Economist“ reitinge priskirta prie „Flawed democracy“ kategorijos. Kitaip sakant, Baltijos šalis iš esmės yra demokratinės, tačiau mūsų sukurta demokratinė sistema yra su trūkumais, arba kalbant paprasčiau – netobula.

Yra įvardijamos ir silpnos mūsų demokratinės sistemos grandys. Lietuvos atveju tai politinė kultūra, politinis piliečių dalyvavimas ir valdžios funkcionavimas. Tai yra šiek tiek paradoksalu, nes tuo pat metu tarp stipriųjų lietuviškos demokratijos pusių nurodomi rinkiminio proceso bei pliuralizmo lygis, o taip pat pilietinės teisės.

Visa tai verčia grįžti prie vienos mano mėgstamiausių minčių, ar net geriau sakyti – teorijų, kad turėdami visas galimybes Lietuvos gyventojai iš tikrųjų patys negeba pilnai pasinaudoti demokratiniais mechanizmais, labai miglotai įsivaizduoja, kokie jie yra ir kaip funkcionuoja.

Būtina paminėti ir tai, kad lyginant su keliais praeitais metais Lietuvos pozicija reitinge šiek tiek suprastėjo, tačiau kalba neeina apie kokius nors rimtus ar lemtingus pokyčius, Mūsų šalies netobula demokratija, nežiūrint į nieką, kol kas yra gana stabili.

Esame „nuoseklūs“ kalbant ir apie santykį su artimiausiais kaimynais. Kaip ir minėta, mes kartu su Latvija ir Estija atsidūrėme vienoje demokratijos su trūkumais grupėje. Jeigu žiūrėti pagal įvertinimą, tai mūsų šalis, kaip jau savotiškai įprasta, lenkia Latviją bei nusileidžia Estijai. Kad ši dispozicija būtų aiškesnė reikėtų paminėti, jog naujausiame reitinge Lietuva surinko 7,41 balo, Latvija 7,25 balo, o Estija 7,79 balo.

Kartu su Latvija ir Estija atsidūrėme vienoje demokratijos su trūkumais grupėje.

Pagal reitingo metodologiją, valstybė vertinama kaip „visiškai demokratiška“ kai jos įvertinimo vidurkis yra ne žemesnis 8 balų ribos. Tuo reitinge gali pasigirti nedaugelis šalių. Vieni geriausių rodyklių demonstruoja Šiaurės Europos valstybės. Pagal „The Economist“ įvertinimą, pati demokratiškiausia šalis pasaulyje šiandien yra Norvegija. Bet ir jos kaimynės iš esmės neatsilieka.

Čia galima prisiminti, kad ir Baltijos šalys labiausiai norėtų būti asocijuojamos su Šiaurės Europa, o ne su Rytų Europa ar, juo labiau, posovietine erdve. Geriausias būdas pasiekti tai būtų peržengti reitinge tą 8 balų ribą. Tobulesnė ir veiksmingesnė demokratija galėtų tapti nauja nacionaline idėja tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai.

Rusija (reitingo vidurkis 3,17 balo) pagal demokratijos lygį faktiškai galutinai supanašėjo su Baltarusija (3,13 balo).

Kita vertus, dūsaujant dėl mūsų netobulos demokratijos, būtina prisiminti, kad kai kam nepavyko pasiekti netgi tokių rezultatų, nors visų startinė pozicija po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo daugiau-mažiau panaši, ar net ir geresnė – jeigu kalbėti ne vien apie posovietinę erdvę.

Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Lenkija, Vengrija ar Čekija toliau ritasi reitinge žemyn. Netgi galima lyginti, kas tai daro greičiau, o kas „kokybiškiau“. Pavyzdžiui, ta pati Čekija dar prieš porą metų priklausė aukščiausiai „visiškos demokratijos“ kategorijai, o Lenkijos slinkimą žemyn tiksliausia būtų pavadinti dramatišku.

Baltijos šalys labiausiai norėtų būti asocijuojamos su Šiaurės Europa, o ne su Rytų Europa ar, juo labiau, posovietine erdve.

Ukraina, nors su Maidano įvykiais ir buvo susijusios tikrų demokratinių pokyčių viltys, niekaip negali išlįsti iš „hibridinio režimo“ kategorijos, nors pagaliau ji kiek pagerino savo poziciją.

Žvilgsnis toliau į Rytus yra dar pesimistiškesnis. Pavyzdžiui, Rusija (reitingo vidurkis 3,17 balo) pagal demokratijos lygį faktiškai galutinai supanašėjo su Baltarusija (3,13 balo). Jau buvo pastebėta, kad pagal reitingo išraišką šios šalys yra viename lygyje su Zimbabve bei kai kuriomis kitomis Afrikos šalimis.

Pateiktų pavyzdžių fone neatrodo, kad mūsų demokratija turi didelius trūkumus. Žinoma, yra kur tobulėti, tačiau nepamirškim, kad vos po poros savaičių mes švęsime mūsų modernaus valstybingumo šimtmetį. Iš minėtų 100 metų Lietuva pusę amžiaus buvo okupuota. Be to, ir realios demokratijos šiame laikotarpyje iš tikrųjų galima atrasti ne tiek ir daug. Todėl nebijokime konstatuoti, kad, nežiūrint į esamus trūkumus, mums sekasi visai neblogai.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"