Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Mokymų savaitė

 
2018 03 15 10:44

Kovo mėnesį Europos bankai organizuoja pinigų savaitę, skirtą mokymams apie finansus. Nors dalis mokslininkų teigia, kad finansiniai mokymai didelės naudos neatneša, nes žmonės greitai pamirštą ką išgirdo, bet šie mokymai padeda išugdyti suvokimą, kad prieš priimant sprendimą, kad ir koks jis būtų – finansinis ar politinis, daug ką verta išsiaiškinti. 

Pravartu susipažinti ir su sparčiai žengiančiomis į rinką naujomis finansų technologijomis. Jos leidžia sutaupyti asmeninį laiką ir efektyviau tvarkyti verslą. Kauno mokslininkų tyrimais vienas iš veiksnių stabdančių inovacijas Lietuvoje yra dideli jų kaštai.

Būtų gerai, kad tų naujų žinių įgytų ir tvarkantieji valstybės finansų ūkį.

Būtų gerai, kad tų naujų žinių įgytų ir tvarkantieji valstybės finansų ūkį. Kažkaip tapo negera tradicija, kad Lietuva yra viena iš brangiausiai besiskolinančių šalių tarp panašaus ekonominio lygio valstybių. Ir tai jau yra ilgalaikė tradicija, kurią lengva pastebėti, palyginus Lietuvos ir Latvijos valstybių skolos rodiklius.

2013 m. Lietuva skolinosi 5 metams 0,5 proc. brangiau nei Latvija. Atrodytų kas čia tokio, bet pasiskolinti šimtai milijonai eurų, tad pusė procento per penkerius metus sudaro nemažas sumas, kurios būtų padėjusios išspręsti daugelį socialinės atskirties problemų. Ši tendecija išlieka ir šiais metais, nors bendras euro palūkanų lygis yra sumažėjęs ir pasiskolinta su mažomis palūkanomis, bet vėl gi 0,05 proc. brangiau negu Latvija. O tai vėl dešimtys milijonų eurų.

Bet, aišku, šie skaičiai neprilygsta visiškai skandalingam skolinimuisi valstybės vardu 2009 metais, kai palūkanos už išleistus Vyriausybės vertybinius popierius viršijo 9 proc., nors buvo galima pasiskolinti bent 4 kartus pigiau su Europos Sąjungos garantijomis. Yra visi tai liudijantys dokumentai ir, atrodytų, buvo ketinimų išsiaiškinti, kas pasipelnė iš žmonių nuskurdinimo. Tuos didžiulius procentus Lietuvos iždas vis dar moka.

Bet aiškintis nėra laiko, nes bandoma įsiūbuoti diskusijas apie priešlaikinius Seimo rinkimus. Jei jau visuomenė laikosi nuostatų, kad prioritetas turi būti skirtas politinėms permainoms, tai ir jas reikia daryti viską įvertinus, nes, atrodytų, reikia organizuoti ir priešlaikinius prezidento rinkimus, skubiai pakeisti premjerą ir užsienio reikalų ministrą.

Tiesiog toliau negalima toleruoti to fakto, kad rinkėjai prieš rinkimmus nežinojo apie dabar viešai paskelbtą informaciją apie jų bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Informaciją paskelbė žinomas Lietuvos dienraštis, jis parduodamas visuose spaudos platinimo taškuose, laisvai prieinamas bibliotekose. Galėjo būti, kad informacija nėra teisinga ir žurnalistai tiesiog suklydo ar buvo suklaidinti, todėl visuomenė nekantrai laukė oficialaus jos paneigimo. Deja, nors praėjo jau nemažai laiko, bet toks paneigimas nebuvo viešai paskelbtas.

Tai palieka labai nemalonias nuosėdas bei griauna ir taip ne itin didelį pasitikėjimą valdžia, kenkia Lietuvos, demokratinės valstybės, veikiančios pagal įstatymus, tarptautiniam įvaizdžiui. Toliau bandyti apsimesti, kad niekas nevyksta, tiesiog neleidžia Lietuvos rinkimų įstatymai.

Todėl Vyriausioji rinkimų komisija turi pradėti aukščiausių pareigūnų mandatų atšaukimo procedūrą. Kadangi tame pačiame sąraše minimos ir aukštų Seimo narių pavardės, tai susirūpinti verčia klausimas, kas turėtų vykdyti teisingumą ir kaip šis procesas turi būti organizuojamas. Paprasčiausias kelias būtų, jei minėti vieši ir oficialūs asmenys tiesiog patys atsistatydintų arba viešai paneigtų viešai skleidžiama informaciją. Jei dar yra tokių, kuriems rūpi Lietuvos valstybės likimas.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, buvusi Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"