Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Milijonai iš Leipcigo planuojantiems ant stogo statyti saulės elektrinę

 
2018 05 13 14:32

Mėgstate geras naujienas? Tada šitas straipsnis kaip tik Jums.

Ką tik pažiūrėjau į Europos biržose link 15 eurų kylančią Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainą.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, pardavinėja ATL aukcionuose. Du kartus per savaitę. Per EEX Leipcige (Vokietija) esančią aukcionų platformą. ATL įsigyja įmonės, dalyvaujančios ATL prekybos sistemoje ir privalančios kiekvienais metais panaikinti tiek ATL, kiek per metus išmeta CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. O valstybės gauti pinigai iš parduotų ATL krenta į specialiosios klimato kaitos programos sąskaitą.

Per praeitus metus Lietuva už parduotus aukcionuose ATL iš viso gavo 31,51 mln. eurų iš kurių didžioji dalis nuėjo pastatų renovacijai remti, o apie 5 proc. – atsinaujinančiai energetikai individualiuose ir visuomeniniuose pastatuose remti. Vidutinė vieno parduoto ATL kaina praeitais metais siekė 5,77 eurus/ATL.

Šiemet Aplinkos ministerija metų pradžioje iš aukcionų gauti apie 32,5 mln. eurų, tikėdamasi maždaug 6,5 euro/ATL kainos. Atsinaujinančiai energetikai iš specialiosios klimato kaitos programos biudžeto šiemet numatoma skirti 20 proc., tai yra – apie 6,5 milijono eurų. Nors pagal Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą atsinaujinančiai energetikai privaloma skirti ne mažiau, nei 40% visų pajamų. Šis įstatymo laužymas jau sena Aplinkos ministerijos tradicija, kurios nekeičia ir dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė. Ir vadina tai „kompromisu“, nes iš tiesų – 20 proc. šiemet yra daugiau, nei 5 proc. praeitais metais. Didžiausią dalį šių atsinaujinančiai energetikai skirtų pinigų Energetikos ministerija norėtų skirti gaminančių vartotojų – fizinių ir juridinių asmenų, planuojančių statyti saulės elektrines ant savo pastatų stogų elektros gamybai savo poreikiams rėmimui, subsidijuojant iki 30 procentų investicijoms reikalingų lėšų.

Šių metų kovo 14-ą dieną vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame buvo tvirtinamas šių metų specialiosios klimato kaitos programos biudžetas, komiteto pirmininko pavaduotojo liberalo Simono Gentvilo iniciatyva buvo priimtas komiteto sprendimas, kad jei iš parduotų ATL pavyks gauti daugiau lėšų, nei planuojama, tai visos papildomos lėšos eis išimtinai tik atsinaujinančiai energetikai remti.

Panašu, kad komiteto sprendimas buvo toliaregiškas. Galimybės smarkiai viršyti biudžetą yra daugiau, nei realios.

Šių metų vasario mėnesį Europos Parlamentas pritarė prekybos ATL reformai, mažinančiai ATL pasiūlą po 2020 metų ir apyvartinių taršos leidimų rinka į tai iš karto sureagavo – ATL kaina jau pirmą savaitę pakilo virš 9 eurų/ATL, kovo mėnesį viršijo 10 eurų/ATL ribą, balandį – 13 eurų/ATL, šią savaitę – 14 eurų/ATL ir panašu, kad linkusi kilti toliau.

Į Lietuvos klimato kaitos specialiosios programos fondą kas savaitę už Valstybės Leipcigo biržoje parduotus ATL-us dabar krenta po maždaug 1,5 milijono eurų. Vien per balandį taip sukrito 6,6 milijonai eurų. Tai yra didesnis pinigų srautas, nei valstybė gauna, surinkdama visus aplinkosauginius mokesčius, mokesčius už transporto priemones, loterijų ir azartinių lošimų mokesčius ir dar žemės mokesčius kartu sudėjus.

Esant tokioms aukštoms ATL kainoms. metiniame biudžete numatytas 2018 metų pajamas iš ATL pardavimo surinkti turėtume iki birželio pabaigos. Tai yra maždaug dvigubai greičiau, nei planuota.

Jei vasario mėnesį priimto susitarimo, kad visos „viršplaninės“ pajamos bus skirtos atsinaujinančiai energetikai, bus laikomasi, o ATL kainos bent jau laikysis dabartiniame lygmenyje iki metų pabaigos, ir jei didelė dalis „viršplaninių“ pinigų bus skirta gaminančių vartotojų, norinčių statyti saulės elektrines virš savo namų stogų, rėmimui, suteikiant kiekvienam tokiam gaminančiam vartotojui, norinčiam investuoti iki 10000 eurų į 10 kW galios saulės elektrinę, sakykim po 3000 eurų subsidiją, tai reikš, kad taip galima bus paskatinti apie 13000 (tryliką tūkstančių) tokių gaminančių vartotojų, kurie įsirengtų iki 130 MW bendros galios saulės elektrinių. Daugiau megavatų, nei Vyriausybė planuota pasiekti iki 2020 metų pabaigos.

Palyginimui: 2018 metų gegužės 4-ą leidimai gaminti elektros energiją buvo išduoti 495 gaminantiems vartotojams, kurių bendra galia siekė tik 4,5 MW galios.

Šiai Vyriausybei, Aplinkos ir Energetikos ministerijoms tiesiog „karvelis“ pasiuntė „aukso kiaušinį“. Bet tai yra gerai. Ir net būnant opozicijoje valstiečiams, negalima tuo nesidžiaugti.

O dabar pabarbenkim į medinį paviršių!

Martynas NAGEVIČIUS yra Lietuvos atsinaujinančių Išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"