Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Metų pabaigos mintys

 
2017 12 29 6:00

Kaip politiškai vertinti šiuos metus? Pirmiausia – tai pirmieji naujos valdžios darbo metai. Pernykščiuose Seimo rinkimuose nereikšminga, neparlamentinė (Seime buvusi tik vieną kadenciją) partija sužadino dalies rinkėjų viltis ir laimėjo daugiausia mandatų nuo 1996-ųjų. Naujoji valdžia iškart ėmėsi darbų, kuriuos reikėjo daryti daug anksčiau, tačiau buvusieji valdantieji to nedarė. Nebuvo suinteresuoti, taip sakant.

Politikos ir ekonomikos apžvalgininkai pripažįsta, kad naujoji Seimo dauguma nesiryžo imtis esminės mokesčių reformos. O be jos mes ir toliau liksime Europos Sąjungos uodegoje – ir pagal atlyginimus, ir pagal pensijas.

Demokratinėje visuomenėje politikai yra tik vieni iš kelių politikos žaidėjų. „Valstiečiai“ nėra susiję su tam tikromis interesų grupėmis, todėl galėjo imtis miškų urėdijų ar geležinkelių pertvarkos. Kaip jiems seksis, dar pamatysime, tačiau per šiuos metus jau aišku, kad naujieji valdantieji nėra nepriklausomi nuo žemės ūkio verslo interesų. Ar gali būti kitaip, kai jų lyderis yra stambiausias Lietuvos žemvaldys?

„Valstiečiai“ pradėjo vaiko teisų apsaugos sistemos reformą, ir ačiū jiems už tai. Tačiau politikos ir ekonomikos apžvalgininkai pripažįsta, kad naujoji Seimo dauguma nesiryžo imtis esminės mokesčių reformos. Vieni metai jau prarasti, ir jei kitąmet neatsiras politinės valios atlikti šį darbą, galima manyti, kad jos iš viso neatsiras. Juk ir 2019-ieji, ir 2020-ieji bus rinkimų metai, o prieš rinkimus esminės reformos nedaromos – rinkėjai gali nubausti. Be esminės mokesčių reformos mes ir toliau liksime Europos Sąjungos (ES) uodegoje – ir pagal atlyginimus, ir pagal pensijas.

Visą gyvenimą dirbu universitete, todėl aukštojo mokslo reforma man kelia didelių abejonių. Ji labiau panaši į mechaninį universitetų sujungimą ar prijungimą, kai lieka neaišku, kaip nuo to pagerės studijų kokybė. Ar ji pagerės nuo to, kad bus sujungtos studijų programos ir viename mieste nebus besidubliuojančių programų? Dabar Vilniuje yra du teisės fakultetai. Ar teisės studijų kokybė pagerės, kai liks tik vienas jų? Abejoju, nes konkurencija visada ragina pasitempti.

Aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai mūsų politikams niekada ypač nerūpėjo. Motyvuodama krize, 2009-ųjų pradžioje Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sumažino atlyginimus universitetų dėstytojams ir darbuotojams. Tuoj bus devyneri metai, kai tie atlyginimai lieka sumažinti, nors per tą laiką kai kurioms viešojo sektoriaus darbuotojų grupėms jie buvo atkurti ir net padidinti.

Skepticizmą kelia padidinti alkoholio akcizai. Kvailystė branginti alkoholinius gėrimus valstybėje, kai ją iš visų pusių supa šalys, kuriose šie gėrimai parduodami pigiau. Tačiau liūdniausia, kad ši antialkoholinė kampanija labiausiai nukreipta į saikingai vartojančius asmenis, dėmesio pakraštyje paliekant tuos, kurie kasdien svaiginasi pigiu vynu ir alumi. Kas tautai pavojingesnis – natūralus vynuogių ar spirituotas obuolių vynas?

Svarbiausiu politiniu (pabrėžiu – politiniu) įvykiu laikyčiau Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atsiradimą. Politiniu todėl, kad parodė pilietinės visuomenės sujudimą ir bandymą paveikti valdžią. Vienareikšmiškai teigiu, kad mes, Lietuvos piliečiai, esame per daug tolerantiški valdžios veiksmams ir per mažai imame ją už gerklės. Bet kokia valdžia gadina žmogų, juolab jei ji dar ir nekontroliuojama piliečių.

Tikrai ne „valstiečiai“ kalti dėl situacijos šalyje, iš kurios emigruoja dešimtys tūkstančių piliečių. Tai socialdemokratų, konservatorių, liberalų, „darbiečių“, „tvarkiečių“ kaltė – būtent šios partijos pastaruosius dešimtmečius pasikeisdamos valdė šalį. Tačiau „valstiečiai“ jau siunčia signalus, kokie yra jų prioritetai, – atlyginimų didinimas pirmiau prokurorams, o ne medikams yra geriausia to iliustracija.

Todėl LMS siūlau viešai pareikšti, kad Seimo nariai ir aukšti valdininkai nebus gydomi be eilės, kad tyrimų ar operacijų jie lauks eilėse kartu su visa tauta. Suprantama, ligoninių vadovai gali siekti pasimeilinti politikams ar biurokratams, todėl LMS nariai apie tai turėtų pranešti žiniasklaidai. Gal viešas sugėdinimas bent šiek tiek paveiktų politikų cinizmą? Nors labiausiai juos paveiktų bent šimto tūkstančių aktyvių piliečių minia, apsupusi Seimą.

Gana reikšmingu politiniu įvykiu laikyčiau Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos skilimą, jis parodė šios partijos tikrąją būklę. Atrodžiusi tokia galinga, ši valdžios partija, o tiksliau, buvusi jos vadovybė suklupo, partijos eiliniams pirmininku išrinkus „ne tą žmogų“. Tai liūdnas paliudijimas, kad toje partijoje buvo nedaug demokratijos, viską sprendė Seime sėdinti jos vadovybė.

Nusilpę socialdemokratai turėtų sunerimti ir dėl to, kad kairiajam elektoratui netrūksta pasiūlos. Tai ir „valstiečiai“, ir „darbiečiai“, ir Naglio Puteikio partija. Gal ir neteisūs apžvalgininkai, kurie prognozuoja Lietuvos socialdemokratų partijos išnykimą, tačiau jei buvusi šios partijos vadovybė išties sukurs alternatyvią socialdemokratų partiją, šios prognozės turėtų išsipildyti.

Apibendrinant reikėtų atsargiai sakyti, kad šalyje pamažu stiprėja socialinio protesto nuotaikos. LMS yra tik pirmoji kregždė, nes ėmė busti ir universitetų dėstytojai. Šalia minėtų reformų dar žadama imtis ir valstybės tarnybos pertvarkos, todėl galimi ir valstybės tarnautojų protestai.

Tačiau jau atrodo, kad Seimo valdančioji koalicija ir jos Vyriausybė gali nebepatempti užsikrautų reformų pažadų. Tai, kad esame ES uodegoje, kad pagal daugelį rodiklių lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, buvo „pasiekta“ ilgamečio mūsų politikų „triūso“ dėka. Ar įmanoma per vieną Seimo kadenciją pakeisti susiklosčiusią ekonominę ir politinę sistemą? Reikia ne tik laiko, bet ir proto. Ar valdančiojoje koalicijoje matote daug žmonių, kurie būtų pajėgūs įgyvendinti rimtas reformas?

Tačiau daugiausia nerimo kelia tai, kad „valstiečių“ frakcijoje yra daug žmonių, kurie jaučiasi nešantys gėrį „neteisingai“ gyvenantiems piliečiams. Tokie „teisuoliai“ politikoje yra tiesiog pavojingi, nes neadekvačiai suvokia situaciją ir gali priimti keisčiausius sprendimus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"