Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Magnitskio įstatymas ir jo simbolinė reikšmė

 
2017 11 20 15:13

Praeitą savaitę Seimas pagaliau priėmė vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Lietuva tapo ketvirtąja valstybe pasaulyje, adaptavusi šį teisės aktą. Anksčiau panašūs įstatymai buvo priimti JAV, Kanadoje ir Estijoje, kuri ir čia sugebėjo mus aplenkti.

Magnitskio įstatymas turi daugiau reikšmės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausiai, šis įstatymas parodė, jog iš tikrųjų egzistuoja teisės aktai, už kurios mūsų parlamentas pasiryžęs balsuoti vieningai. Pažymima, kad už šį įstatymą savo balsus atidavė visi balsavimui užsiregistravę deputatai – iš viso 91 Seimo narys (žinoma, sunku atsikratyti minties, kur pradingo dar pusšimtis tautos atstovų, atsižvelgiant į tai, jog mūsų parlamente pagal Konstituciją jų yra 141-as).

Situacijoje, kai Rusija sugebėjo susipykti su visu Vakarų pasauliu, o Maskva vykdo reguliarų propagandinį puolimą prieš Europą (o tai reiškia, jog ir prieš Lietuvą) grasinimai „santykių pablogėjimu“ atrodo juokingi ir bejėgiški.

Minėtas vieningumas parodė, jog žmogaus teisės ir laisvės vis dar yra svarbūs mūsų politinėje kultūroje. Jeigu netgi ne visi balsavusieji sąmoningai atidavė balsą „už“ šį įstatymą – pats balsavimo rezultatas mažu mažiausiai reiškia, jog deputatai vienaip arba kitaip jautė, jog priimti šį teisės aktą būtina. Galiausiai, neatsirado ir tų, kurie kaip mantrą kartotų teiginius, jog „nereikia piktinti Rusijos“.

Rusija, žinoma, pyko. To galima buvo tikėtis, tačiau Maskvos pozicija šiuo atveju neturi didesnės reikšmės. Rusijos Federacijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas pasakė tai, ką privalėjo pasakyti – t. y. tradiciškai pagrasino santykių pablogėjimu. Tiesa, situacijoje, kai Rusija sugebėjo susipykti su visu Vakarų pasauliu, o Maskva vykdo reguliarų propagandinį puolimą prieš Europą (o tai reiškia, jog ir prieš Lietuvą) grasinimai „santykių pablogėjimu“ atrodo juokingi ir bejėgiški.

Magnitskio įstatymo esmė yra ne tiek politinė, kiek moralinė. Galima priminti, kad šis įstatymas yra nukreiptas prieš asmenis, kurie yra įtariami žmogaus teisių pažeidimais. Pirmas toks teisės aktas priimtas 2012 metais JAV, jis pirmiausiai buvo nukreiptas prieš Rusijos valdžios atstovus, įtariamus prisidėjus prie teisininko Sergejaus Magnitskio nukankinimo. 2016 metais šis JAV įstatymas buvo praplėstas ir į kitų šalių piliečius. Faktiškai, kalba eina apie universalų mechanizmą, leidžiantį įvedinėti personalines sankcijas prieš žmogaus teisių pažeidimu įtariamus kitų valstybių gyventojus.

Taip pat galima pasakyti, jog Magnitskio įstatymas turi ir labai svarbią simbolinę reikšmę. Kad galima būtų ją atskleisti – reikėtų prisiminti Sergejaus Magnitskio, kurio vardu ir pavadintas šis įstatymas, istoriją. Ji savotiškai atskleidžia dabartinio politinio Rusijos režimo esmę.

Sergejus Magnitskis atstovavo Rusijoje investicinio fondo „Hermitage Capital“, kurį panoro užgrobti nusikalstamos struktūros, interesus. Ko gero, šis teisininkas nesiveržė į didvyrius, tačiau sąžiningai vykdydamas savo darbą sugebėjo atskleisti Rusijoje veikiančią svetimo verslo užgrobimo schemą. Svarbesniu aspektu tapo tai, jog minėta schema akivaizdžiai parodė, jog Rusijoje nusikalstamos struktūros yra suaugusios su teisėsaugos organais, kas yra beveik už suvokimo ribų.

Visi minėti atradimai S. Magnitskiui nebuvo dovanoti. Prieš jį buvo sufabrikuota baudžiamoji byla. Sutariama, jog tokiu būdu siekta palaužti įkyrų teisininką, parodyti jam jo vietą. Tuo pat metu S. Magnitskiui, sunegalavusiam kalėjime, buvo atsisakoma suteikti būtiną medicininę pagalbą, dėl ko 2009 metų lapkritį S. Magnitskis mirė už grotų. Būtina akcentuoti, jog medicininės pagalbos nesuteikimas prilyginamas kankinimams.

Susumavus, galima pasakyti, jog S. Magnitskis savotiškai atskleidė Rusijos valstybinės sistemos žlugimą. Jis parodė, jog teisėsaugos struktūra (vienas iš stulpų, ant kurių laikosi kiekvienos modernios valstybės pastatas) neatlieka savo funkcijos. Dar daugiau – ši sistema gyvena simbiozėje su organizuotomis nusikalstamomis struktūromis, vietoje to, kad siektų jas sunaikinti, arba, kitaip sakant, atliktų jai pavestą darbą.

Kad Magnitskio atskleistas atvejis nėra vienetinis, o atspindi ištisą tendenciją pademonstravo vėlesnis opozicinio politiko Aleksejaus Navalno „Viešumo apsaugos fondo“ tyrimas „Čaika“, kuris parodė Rusijos Federacijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos šeimos sąsają su vienu žiauriausių šios šalies nusikalstamu klanu – Capkų šeima. Būtina priminti, kad 2010 metais šios šeimos vadovaujama gauja Krasnodaro krašto Kušiovskaja gyvenvietėje nužudė 12 žmonių (tarp jų – 4 vaikus).

Po A. Navalno fondo publikuoto tyrimo iš esmės nebuvo jokios oficialios Kremliaus reakcijos, o J. Čaika išsaugojo savo poziciją ir užima Rusijos Federacijos generalinio prokuroro postą ir šiandien.

Būtent S. Magnitskis, galbūt ir pats to nesitikėdamas, pirmas iš esmės pademonstravo, jog dabartinę Rusiją iš tikrųjų galima pavadinti „žlugusia valstybe“.

Taigi, būtent S. Magnitskis, galbūt ir pats to nesitikėdamas, pirmas iš esmės pademonstravo, jog dabartinę Rusiją iš tikrųjų galima pavadinti „žlugusia valstybe“ (angl. failed state), kuri negeba vykdyti įsipareigojimų savo visuomenei, o jos struktūros neveikia taip, kaip turi veikti. Tiesa, S. Magnitskiui teko sumokėti už šios situacijos atskleidimą savo gyvybe.

Beje, gali būti, kad ne vienam Seimo nariui nekilo ranka balsuoti „prieš“ įstatymą (arba susilaikyti) ir dėl tos priežasties, jog balsavimas vyko būtent lapkričio 16 dieną, t.y. praėjus lygiai aštuoneriems metams po to, kai Maskvos tardymo izoliatoriuje užgeso Sergejaus Magnitskio gyvybė.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"