Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Lietuvos bėda: valdžia dievinama arba niekinama

 
2017 08 29 6:00

Didžiausiomis Lietuvos ydomis paprastai įvardijami socialinis neteisingumas ir aukšto lygio politinė korupcija. Beje, pastarąją dažniausiai bandoma įveikti tik gražiomis kalbomis, o kartkartėmis – parodomaisiais veiksmais. tačiau yra ir trečia didelė yda – negebėjimas objektyviai vertinti valdžios veiksmų. Ji arba dievinama, arba niekinama.

Valdžia yra labai svarbi kiekvienos valstybės gyvenimo dalis. Tačiau demokratiniame pasaulyje ji nėra absoliutus dydis ir neklystama. Čia labai svarbus žiniasklaidos priemonių, viešosios erdvės bei sąmoningų, aktyvių piliečių vaidmuo.

Todėl bet kuri valdžia ir bet koks, net pats aukščiausias, šalies politikas gali sulaukti kritikos už savo veiksmus, o jų reitingai tik po rinkimų būna pakilę iki padebesių. Vėliau realius darbus valdžioje darančių politikų, išskyrus populistus, reitingai dažnai krinta. Tokia yra demokratinės šalies valdžios realybė. Žinoma, teisinėje ir demokratinėje šalyje, kur netrūksta įvairių, nebūtinai labai matomų visuomenės ir žiniasklaidos suvaržymų, tai atsitinka tik realiai, o ne popieriuje. Valdžios reitingai gali kristi ir jai darant nesąmoningus, gerai neapgalvotus žingsnius.

Pilietinės visuomenės ugdymas demokratinėje šalyje prasideda nuo suvokimo, kad valdžia turi būti gerbiama kaip laisvas piliečių pasirinkimas per laisvus rinkimus. Būtent todėl jai po išrinkimo suteikiama 100 dienų, kad būtų laiko parodyti savo darbus.

Praėjus minėtam terminui, jokia valdžia nelaikoma neklystančia. Toks požiūris, kurį žmonės mato ir viešojoje erdvėje, neleidžia pasireikšti kitam kraštutinumui: kad valdžia yra bloga. Išankstinis jos niekinimas taip pat yra blogis, kaip ir sudievinimas.

Deja, Lietuva iki šiol gyvena tarp šių dviejų kraštutinumų. Ir tai būdinga gal ne tiek žiniasklaidos priemonėms, kur galima rasti įvairių nuomonių, bet ir gyventojams.

Įdomu tai, kad kažkodėl ir mūsų šalies žiniasklaidoje objektyviausią nuomonę galima išgirsti radijo laidose, nesvarbu, ar jos yra privačių investuotojų ar valstybės rankose. Tai daro ir keletas interneto portalų, dienraščių. O televizijoje (išskyrus žinių laidas) dažnai lyg kaimynų Rusijoje palikta vienos nuomonės reiškimo arba bukų pokalbių šou funkcija. Ir viena, ir kita naudinga tik valdžiai, kuri bijo pilietinės visuomenės.

Kita vertus, reikia pasakyti, kad ir Lietuvos visuomenė vis labiau krypsta tokia linkme, kai dėl asmeninio patogumo, solidesnės karjeros, didesnes pajamas suteikiančios veiklos ne vienas asmuo jau įprato užsidaryti savo kiaute, o ne bandyti be emocijų ir išankstinių simpatijų bei antipatijų įvertinti aukščiausios valdžios (tos, kuri valstybėje turi galimybę daryti didžiausią įtaką) darbus. Iki šiol į jos veiksmus žvelgiama pagal principą: myliu-nemyliu, o ne bandant suvokti konkrečius darbus bei jų pasekmes.

Kone visų valdžioje buvusių ar esamų aukščiausių šalies politikų – Vytauto Landsbergio, Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Rolando Pakso, Dalios Grybauskaitės, Viktoro Uspaskicho ar Ramūno Karbauskio – gerbėjams gali nors kuolą ant galvos tašyti, nurodydamas šių asmenų politikos klaidas (vienų – polinkį į korupciją, kitų – į aroganciją, valdžios savivalę), nieko nepasieksi, tik tapsi blogiuku.

Pasilikę pomėgį dievinti arba vien nekęsti valdžios nesuvoksime, kaip gimė mūsų valstybės ydos, būsime silpna šalis šiame didelės įtampos kupiname pasaulyje.

Viską, kas gera padaryta valstybėje, žmonės yra linkę „pripaišyti“ savo sudievintiems politikams, užmiršdami, kad valstybės kūrimas, jos veikla – ne vieno asmens darbas. Taip užbraukiamas jos piliečių, esančių ne valdžioje, vaidmuo. Tačiau taip stipriai valdžia sureikšminama tik nedemokratinėse valstybėse.

Net atskiri visuomenės nariai gali tapti tokie „sureikšminti“, nes valstybėje, kurioje viskas valdoma aukšto valdžios asmens mygtuko paspaudimu, iš aukštos kėdės žmogui galima atverti visus kelius arba, priešingai, juos visai uždaryti.

Valstybėje, kur aukščiausia valdžia yra neklystanti ir nekritikuojama, dalis visuomenės krypsta į kitą kraštutinumą: iš principo atsisako galvoti, kad valdžia gali daryti ir naudingus darbus. Tačiau dažniausiai ir tie „gerieji“ valdžios atstovai gali klysti, o nemėgstami politikai – daryti ne vien blogus darbus.

Egzaltuotas, kraštutinumų kupinas požiūris į aukščiausiąją valdžią mums neleidžia suvokti, kodėl mūsų šalis ir toliau pirmauja pagal emigraciją. Juk aukščiausioje valdžioje esantys politikai dažnai mėgaujasi (kaip ir kaimynų Rusijoje) pačiais aukščiausiais reitingais. Argi čia netiktų posakis, kad žuvis pūva nuo galvos?

Nepabandę įvertinti kiekvieno valdžioje pabuvusio aukšto asmens gerų ir blogų darbų, pasilikę pomėgį dievinti arba vien nekęsti valdžios nesuvoksime, kaip gimė mūsų valstybės ydos, būsime silpna šalis šių dienų didelės įtampos kupiname pasaulyje. Ir čia nepagelbės net labai gražios patriotinės valdžios atstovų kalbos.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"