Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Lietuvoje gyventi blogai, nes blogai gyventi Lietuvoje

 
2017 11 15 6:00

Ar iš tiesų Lietuvoje gyventi blogai? Toks klausimas užduodamas įvairiose populiariose diskusijose, forumuose, šiuo klausimu kalba emigrantai, medikai, mokytojai, minimalios algos gavėjai ir, žinoma, politikai.

Argumentų, kad Lietuvoje gyventi blogai, apstu. Vienas rodiklių – emigracija. Ji, kaip jau išaiškinta, vyksta todėl, kad Lietuvoje gyventi blogai. Kitas argumentas, kodėl Lietuvoje gyventi blogai, – mažėjanti gyventojų perkamoji galia, tiksliau, pirkimo, kai jis vertinamas siauresne negu apima statistika prasme, galimybės. Tai yra, kai pirkimo galia nustatoma skaičiuojant realias šeimos pajamas ir išlaidas.

Šeimas skaičiuoti nelengva – mėginama „matuoti“ vidutines šeimas, spraudžiant jas į vidutinės Lietuvos lygį. Su visa pagarba statistikos rengėjams ir ekonomikos ekspertams, neturime objektyvaus įvardijimo, kas yra vidutinė Lietuvos šeima ir kokie jos poreikiai.

Visi politikai, kurie kurdami įstatymus remiasi „vidutinės šeimos“ poreikiais, tiesiog kūrybiškai veidmainiauja.

Galime nustatyti vidutinės šeimos dydį, vidutines šeimos pajamas, vidutinę santuokos trukmę, vidutinius vidutinės šeimos poreikius, tačiau jokia statistika niekada objektyviai neįvardys, kas Lietuvoje laikytina vidutine šeima, vertinant visus anksčiau paminėtus rodiklius ir dar daugybę kitų. Toks rodiklis neįmanomas, tad visi politikai, kurie kurdami įstatymus remiasi „vidutinės šeimos“ poreikiais, tiesiog kūrybiškai veidmainiauja.

Tačiau būtent pasitelkiant „vidutinės šeimos“ poreikių argumentus dažniausiai klausiama, kodėl Lietuvoje gyventi blogai. Iš esmės argumentuojama viešosios erdvės nuomone, kad daugeliui gyventi yra blogai. Jeigu daugeliui gyventi bloga, negali būti gera ir daugeliui šeimų.

Savo nuomonę dėl gyvenimo Lietuvoje šiomis dienomis paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Komisija (EK). TVF išvadose (jei neskaičiuosime pagyrų augančiai šalies ekonomikai) aiškiai nurodyta, kad minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo limitus Vyriausybė jau pasiekė, tolesnis MMA didinimas stabdys pagrindinį Lietuvos ekonomikos variklį – konkurencingumą.

Galima komentuoti ir taip: TVF nemato esminės Lietuvos ekonomikos pažangos, o tai reiškia, kad jis toliau vertina Lietuvą kaip pigios darbo jėgos šalį, kurioje tolesnis atlyginimų didinimas žlugdys ekonominį potencialą. Šios TVF išvados nenuginčija paskelbtos pastarojo meto investicijos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje su ateinančiais „Continental“ ir „Hella“ pinigais bei kuriamomis darbo vietomis. Išvada lieka išvada – norint toliau didinti MMA, teks prakaituoti stiprinant gebėjimus, kad, viena vertus, darbo vietos šalyje būtų mažiau priklausomos nuo minimalaus atlyginimo, kita vertus, didėtų ne MMA, o vidutinis atlyginimas.

TVF išvadose pabrėžiamas ir kitas esminis dalykas, kurį premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka vengia komentuoti, – reikia subalansuoti mokesčių naštą. Kitaip sakant, bent dalį dirbančių žmonių šiandien sumokamų mokesčių perkelti verslui ant pečių ir „įdarbinti“ turto mokesčius.

Šio TVF raginimo negirdi ne tik valdžia, bet ir opozicija, dabar rengianti pasiūlymų biudžeto projektui paradą ir jau įregistravusi pasiūlymų dėl progresinių mokesčių. Pavyzdžiui, pagal socialdemokratų projektą, didesnį pajamų mokestį nuo 2018 metų liepos turėtų mokėti apie 1500 eurų per mėnesį uždirbantis žmogus. Konservatoriai siūlo iki 19 proc. kelti gyventojų pajamų mokestį tiems, kurie uždirba daugiau kaip 1800 eurų per mėnesį. Projektuose (net konservatorių, nors jie didžiausia vertybe laiko šeimą) nevertinamos tokios smulkmenos kaip šeimos padėtis, vaikų skaičius, gyvenamoji vieta bei kitos aplinkybės. Skaičiuojamas paprastas vieno asmens darbo užmokestis.

Tačiau progresinių mokesčių idėja veikiausiai nebus įgyvendinta. S. Skverneliui atrodo, kad apie tai kalbėti per anksti. Ministras V. Šapoka progresiniams mokesčiams išvis nepritaria, nes Lietuvoje yra „per mažai daug uždirbančių žmonių“.

EK išvadose skelbiama, jog infliacija Lietuvoje stabilizuosis, viešieji finansai šiemet bus subalansuoti, o kitąmet – pertekliniai, ir t. t. Skaitant TVF ir EK išvadas sunku suvokti, kodėl manoma, kad Lietuvoje gyventi yra blogai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"