Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Lietuva tampa „sandbox“

 
2018 01 30 15:03

Lietuvai jau tapo įprasta bandyti prisistatyti pasauliui kaip naujų finansinių technologijų srityje pirmaujančia šalimi. Panašiai dabar prisistato ir Slovėnija. Užsienio svečiai su tuo mielai sutinka ir linkčiodami galva priduria paslaptingus žodžius „sandbox“, kas tiesiogiai išvertus į lietuvių kalbą reiškia smėlio dėžė.

Deja, naujų technologijų terminijoje šių žodžių prasmė nėra tokia paprasta, nes jie reiškia vietą, kur išbandomos naujos technologijos. Maža šalis laikoma tinkama šalimi, kur galima išbandyti naujų finansinių technologijų naudojimą. Jei patikrinus pasirodytų, kad tos finansinės technologijos yra tvarios ir patikimos, tai visai nesunku visą modelį perkelti į didesnę šalį. Jei atsirastų problemų, tai tos problemos būtų Lietuvos rūpestis, užsienio partneriai tiesiog pasitrauktų.

Iš džiugų jaunų Lietuvos valdininkų kalbų nesunku suprasti, kad galimos rizikos Lietuvos ekonomikai jie nemoka įvertinti.

Iš džiugų jaunų Lietuvos valdininkų kalbų nesunku suprasti, kad galimos rizikos Lietuvos ekonomikai jie nemoka įvertinti.

Nieko nuostabaus, naujoms technologijoms būdinga ryški įžengimo reklamos kompanija, jau ne kartą aprašyta įvairiuose straipsniuose. Nauji verslininkai labai pasitiki savimi, pristatydami naujas technologijas ruošia puikius vakarėlius ir bendrai tokių technologijų pristatymo kampanija dažniausiai vykdoma jaunimo mėgstamų vakarėlių metu.

Gavę pirmas investicijas, naujieji verslininkai visų pirma nusiperka prabangius rūbus ir mašinas, išsinuomoja gražius ofisus, taigi įspūdis „veža“. Deja, kiek naujoji technologija yra patikima, tampa aišku tik po tam tikro laiko, kai naujų investicijų srautas nuslūgsta ir ateina pirmi rezultatai. Suveikia savotiškas finansinės piramidės principas: kol plaukia naujas kapitalas, plėtra vyksta, bet kai jo srautas sustoja ir veiklą reikia pradėti finansuoti iš gautų pajamų, toks verslas žlunga, nes pajamų gaunama nepakankamai.

Tik labai nedidelė dalis naujų technologijų įmonių išsilaiko daugiau negu trejus metus: investicijos į jas atsiperka su kaupu ir daugeliu atveju net nulemia valstybės pažangą. Bet jų mažuma. Dauguma technologijų nepasiteisina ir įmonės palaipsniui arba su dideliu triukšmu bankrutuoja. Tokia rinkos ekonomikos logika.

„Blockchain“ technologija, kurios centras įsteigtas Vilniuje, ar kripto valiutų (bitcoin) kasyklos ir biržos turi vieną didelį rizikos elementą – jos neturi vieningo registrų centro ir nėra gerai apsaugotos nuo kibernetinių įsilaužėlių.

2002 m. – tecnologijų įmonių burbulo krizė, o 2008 m. –finansinės inžinerijos išvestinių finansinių instrumentų krizė parodė, kad finansų rinkos labai jautriai reaguoja į informacijos trūkumą. Jei bankrutuoja vienas didelis finansų dalyvis (kaip antai buvo su investiciniu banku „Lehman Brothers“), kiti iš karto išsigąsta ir pradeda abejoti, ar gali atgauti savo pinigus, nes registro, kur jie galėtų pasitikrinti, kam priklauso jų investicijos, nėra. Tada pinigai pradedami išiminėti iš rinkos, ir taip visa rinka griūva atnešdama didžiulių nuostolių.

Kol kas nėra pasiūlytas joks patikimas šios sisteminės rizikos valdymo mechanizmas, todėl vienintelis būdas patikrinti, kaip jos veikia, yra technologijų naudojimas bandymų poligone – „sandbox“ – kuriuo tampa Lietuva.

Kažkada Lietuvos Mokslų akademija turėjo garsią „lošimų teorijos“ ekonomikos mokyklą. Jei dabar šalies jaunieji mokslininkai imtųsi nagrinėti naujų finansinių instrumentų rizikos valdymo problemą, tai gal būt finansinės technologijos ir būtų veiksminga modernios Lietuvos ekonomikos plėtros galimybė. Deja, einama kitu mokslo keliu.

Vasario pradžioje Vilniaus universitete bus ginama daktaro disertacija apie ES bankų sąjungos sukūrimą. Kaip žinia, daktaro laipsnis suteikiamas už naujus mokslinius atradimus. Minėtų daktaro tezių mokslinės išvados skelbia senai žinomas tiesas, apie kurias paskelbta šimtai mokslinių straipsnių – kad bankų sąjunga buvo sudaryta dėl šalių tampriai susijusių ekonomikos ryšių. Tane darbe net nebandoma susipažinti ir analizuoti pirminius ES finansinių sprendimų priėmimo dokumentus, o toks bandymas atskleistų esminius darbo netikslumus interpretuojant įvykių eigą ir sprendimų priėmimo argumentaciją.

Tokių aprašomųjų darbų daktaro vardui gauti dabar yra skelbiama nemažai ir tai verčia abejoti, ar Lietuvos jaunieji ekonomistai ir finansininkai yra pasiruošę įvertinti arba bent domisi, kas vyksta realioje ekonomikoje ir kaip valdomos finansų rinkos rizikos. Darbai neatitinka daktaro laipsnio suteikimo kvalifikacinio reikalavimo – naujo indėlio į mokslą. Žinoma, atsakomybė už darbo kokybę tenka ir jų vadovams bei aukštajai mokyklai, nustačiusiai žemą darbų vertinimo kartelę. Švietimo ir mokslo ministerijai seniai laikas peržiūrėti ir įvertinti teikiamų daktaro laipsniui darbų kokybę.

Dabar Lietuvos finansų rinkos tapimas eksperimentinių naujų finansinių instrumentų bandymų „smėlio dėže“ yra labai rizikingas ir galintis turėti nenuspėjamų finansinių pasekmių ekonominis sprendimas. Tiesiog nėra specialistų, mokančių valdyti bendrą finansų rinkos riziką. Tai yra didžiausiais naujų finansinių technologijų kūrimo ir naudojimo Lietuvoje rūpestis.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"