Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Liberalai turi dvi išeitis

 
2017 11 02 6:00

Kai kalbama apie Liberalų sąjūdį (LS) ištikusią krizę, visi žino, kad kalbama apie lyderių ir finansų krizę. Pastaroji nutiko praėjusią savaitę, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nukirpo beveik 0,4 mln. eurų dotaciją už tai, kad LS šiurkščiai pažeidė 2016 metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo įstatymą.

Piniginę sankciją VRK skyrė nepaisydama LS skundo bylinėtis. Negana to, liberalai atsidūrė keblioje padėtyje – laikinajam partijos lyderiui Eugenijui Gentvilui teko vienu sakiniu priešintis VRK sprendimui, o kitu – dėkoti už tai, kad komisija neskyrė griežtesnės sankcijos – nubraukti dotaciją ne pusmečiui, o dvejiems metams.

Svarbesnė nei finansinė ir lyderių krizė liberalams šiandien yra juos slegianti išlikimo bei tapatybės krizė.

LS palieka ir lyderiai – iš pradžių atsistatydino vicepirmininkai, vėliau – ir partijos pirmininkas Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Partijos vadovybė praėjusią savaitę sprendė, ar partijai likti ar keisti pavadinimą. Galutinį sprendimą priims taryba ir partijos suvažiavimas. „Aptarėme kelis galimus scenarijus ir nusprendėme saugoti partiją, nesiskaidyti. Artimiausiu metu partijos taryba ir suvažiavimas galutinai spręs, kaip liberalai gyvens toliau“, – komentavo E. Gentvilas.

Kaip gyvens toliau, LS ketina diskutuoti lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Ar LS gyvens taip pat taupiai, kaip taupiai šiandien gyvena didelė dalis Lietuvos, kuriai valstybės vadovai pasakoja apie gerėjantį būvį, nors asmeninis ar šeimos biudžetas rodo priešingai. Tačiau ne finansavimo ir lyderio rinkimų reikalai bus svarbiausias LS dienotvarkės klausimas. Svarbesnė nei finansinė ar lyderių krizė liberalams šiandien yra juos slegianti išlikimo ir tapatybės krizė.

Būti liberalu ir gyventi taupiai (kalbama ne apie verslininko taupumą racionaliai skirstyti pajamas ir išlaidas, bet apie taupumą išgyventi) yra visiškas oksimoronas. Liberalizmo ideologija yra grįsta individo laisve ir skatinamomis pastangomis uždirbti. Taigi, būti liberalu reiškia ne „gyventi taupiai“ (kaip šiandien suprantama ir Lietuvos visuomenėje), bet uždirbti, kad nereikėtų gyventi taupiai. Kaip lietuviai mėgsta sakyti, kad pakaktų ne vien duonai, bet ir sviestui. Būti liberalu reiškia nepritarti valstybės reguliavimui „sveiko proto ribose“ ir išlaisvinti visas įmanomas sritis nuo valstybės kišimosi.

Lietuvoje šiandien iš esmės viskas vyksta priešingai – valstybės reguliavimo pastangos įgyja vis didesnį pagreitį. Vienas pavyzdžių – Ūkio ministerijos projektas nustatyti pareigą privačioms bendrovėms „Achema“, „Orlen Lietuva“ ir „Telia“ iš anksto pranešti apie planuojamus sandorius bei leisti valstybei kištis – nepritarti tiems sandoriams ar juos atšaukti. Per pastaruosius kelerius metus valstybė perėmė savo reguliavimui beveik visą energetiką (išskyrus atsinaujinančių šaltinių gamybą ir iš dalies – savivaldybėms paliktą šildymo tiekimą). Nuolat girdimos ir mažiau ar daugiau įtakingų politikų pastangos skleisti valstybės reguliavimą ir į tokias sritis kaip prekyba, jau nekalbant apie tai, kad valstybė gviešiasi perimti pensinius fondus. Valstybė ketina išardyti ir liberalų pastangomis kurtą aukštojo mokslo sistemą. Didesniu valstybės reguliavimu grindžiamas ir šiuo metu svarstomas kitų metų biudžetas. Taip pat, kaip svarbiausioji šalies socialinės politikos linija, pabrėžiama, kad Lietuva perskirsto per mažą BVP dalį.

Iki didžiojo rinkimų maratono liko metai – kaip žinoma, 2019 metais vyks merų, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir prezidento rinkimai. Su kokia žinia ateis liberalai, jeigu, žinoma, išliks? Ir kurie liberalai bus tikrieji liberalai? Liberalai pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą, kaip daugiausia partijų sukūrusi organizacija. Čia ir Lietuvos centro sąjunga, ir Artūro Paulausko Naujoji sąjunga (socialliberalai), ir Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumas“, ir Artūro Zuoko bent kelios organizacijos, o dabar – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Liberalų esama ir konservatorių, ir socialdemokratų flanguose.

Politologė prof. dr. Jūratė Novagrockienė „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi, kad „liberalus visuomet lydėjo lyderio problema“ – partija visada turėjo daug asmenybių, ir tai lemdavo nesutarimus bei skilimus. Ir dar nuolat sugalvodavo, kokį lyderį importuoti – nuo R. Pakso iki Antano Guogos.

Ne aukščiausiame LS ir A. Zuoko Liberalų laisvės sąjungos lygyje dabar vyksta atsargūs pokalbiai apie galimą šių organizacijų vienijimąsi. Pagrindinė sąlyga – naujosios (ar naujai organizuotos) liberalų partijos lyderiais neturėtų būti nė vienas iš esamų partijų vadovų – nei R. Šimašiaus, nei A. Zuoko, nei E. Gentvilo ir kitų – sąrašas ilgas.

Šiandien toks susijungimas, regis, yra tik teorinis – labiau negalimas negu galimas. Liberalų galimybės 2019 metų rinkimų maratone šiandien taip pat atrodo labai prastos: nei reitingų, nei lyderių, o elektoratas – vadinamasis vidurinis visuomenės sluoksnis – nyksta kartu su LS reitingais ir valstybės reguliavimu ir, jei taip tęsis ilgiau, tikrai sunyks žemiau rinkimų barjero. Partija, kuriai vos prieš kelerius metus buvo prognozuojama valdančiosios politinės jėgos lyderystė, atsidūrė dugne ir geriausiu atveju išsaugos savo įtaką Klaipėdoje.

Tačiau tikras liberalas visuomet mato bent dvi išeitis. Beje, dvi išeitys įmanomos ir esant dugne: galima nuo jo atsispirti arba... grimzti giliau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"