Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Lenkijos vyriausybės rekonstrukcija. II dalis

 
2018 01 17 6:00

Regis, išsipildė didelių optimistų prognozės dėl Lenkijos politikos. Sausio 10 dieną pristatyta naujoji premjero Mateuszo Morawieckio vadovaujama vyriausybė žymi naują Lenkijos politikos etapą. Valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ pradeda keisti savo valdymo struktūrą, pamažu atjauninti savo gretas ir pereiti labiau į centro dešinę, taip pasirengdama 2018–2020 metų rinkimų maratonui.

Iš vyriausybės pasitraukė buvę ministrai: skaitmeninimo – Anna Streżyńska, sveikatos apsaugos – Konstanty Radziwiłłas, užsienio reikalų – Witoldas Waszczykowskis, aplinkos apsaugos – Janas Szyszko, gynybos – Antonis Macierewiczius. A. Streżyńskos atsisakyta dėl struktūrinių pokyčių tos srities valdyme, o kiti neteko darbo dėl prastai vykdytų funkcijų. Būtent šie keturi ministrai sukeldavo daugiausia skandalų ir įvaizdžio problemų „Teisei ir teisingumui“ vyriausybės lygmeniu. Tačiau labiausiai reikia atkreipti dėmesį į J. Szyszko ir A. Macierewicziaus atstatydinimą.

Dabartinės vyriausybės ministrai greičiausiai kur kas geriau valdys liežuvį ir apgalvos savo veiksmus.

Abu jie siejami su „Radio Maryja“ radikalia ultrakonservatyviąja grupe. Be to, A. Macierewiczius yra aktyvus 2010 metų Smolensko aviakatastrofos sąmokslo teorijos (esą lėktuvo katastrofą suorganizavo Rusija kartu su Donaldu Tusku) propaguotojas, subūręs nemažai sekėjų ir turintis tam tikrų žiniasklaidos grupių palaikymą. Taigi iš vyriausybės pašalinti ne tik patys kontroversiškiausi ir radikaliausi ministrai, bet ir įtakingų politinių grupių atstovai. Partija „Teisė ir teisingumas“ tokiam žingsniui ryžosi apskaičiavusi, kad šios grupės vis tiek neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau ją remti. Kita vertus, net ir kilus konfliktui su minėtomis grupėmis, partija turi pakankamai paramos kitur, kad išlaikytų savo dominavimą Lenkijos politikoje.

Naujų ministrų pavardės aiškiai rodo, kad M. Morawieckis sustiprino savo įtaką – jis ne tik paskyrė savo žmones į ministerijas, atsakingas už ekonomiką, bet ir išsireikalavo aplinkos apsaugos bei užsienio reikalų ministrų atstatydinimo. Taip pat savo įtaką padidino prezidentas Andrzejus Duda, kuris griežtai reikalavo A. Macierewicziaus atstatydinimo. Be abejo, stipriausias politikas toliau išlieka „Teisės ir teisingumo“ pirmininkas Jarosławas Kaczyńskis. Ne tik dėl to, kad jis iš esmės valdo Lenkijos Seimą ir Senatą, bet ir todėl, kad delegavo du artimiausius bendražygius į vyriausybę: Joachimas Brudzińskis tapo vidaus reikalų ministru, o Mariuszas Błaszczakas – gynybos ministru.

Šis pasikeitęs galios balansas Lenkijos politinėje dešinėje turės tris pasekmes. Pirma, pokyčiai į dar didesnę krizę pastūmės Lenkijos opoziciją, ir taip atsidūrusią beviltiškoje situacijoje, kai praėjusią savaitę buvo balsuota prieš abortų įstatymo liberalizavimą. Minėtų ministrų šiurkščios klaidos ir nusišnekėjimai suteikdavo opozicijai daugybę galimybių išjuokti partiją „Teisė ir teisingumas“ ir taip pelnyti bent dalies rinkėjų palaikymą. Dabartinės vyriausybės ministrai greičiausiai kur kas geriau valdys liežuvį ir apgalvos savo veiksmus. Turint omenyje, kad Lenkijos opozicijai būdingas idėjų badas, tokia situacija gali ją visiškai nuginkluoti prieš valdančiąją partiją.

Antra, pokyčiai turėtų lemti didesnę koordinaciją tarp atskirų Lenkijos ministerijų, o tai leis šaliai vykdyti nuoseklesnę užsienio politiką. Tai didina Lenkijos galimybes pasiekti kompromisą su Europos Komisija ir atnaujinti santykius su pagrindinėmis Vakarų valstybėmis. Dėl to ir įvyko Lenkijos vyriausybės rekonstrukcija.

Trečia, verta atkreipti dėmesį į vieną įdomią detalę. Prisaikdinant naująją vyriausybę prezidento rūmuose nedalyvavo J. Kaczyńskis. Taip ne tik pasiųstas signalas, kad ši vyriausybė yra M. Morawieckio, o ne J. Kaczyńskio kūrinys. Ši detalė žymi ir potencialų „Teisės ir teisingumo“ atsijauninimą, t. y. valdžia partijoje pamažu yra perduodama jaunesniajai kartai, o pati partija juda labiau į centro dešinę. Tai jai suteiktų vilčių susigrąžinti nuosaikesnių ir centristinių pažiūrų elektoratą ir tikėtis laimėti 2018 metų savivaldos, 2019 metų Seimo ir 2020 metų prezidento rinkimus.

Šiai krypčiai gali sukliudyti du veiksniai. Vienas jų – Seimas. J. Kaczyńskis labai aiškiai leido suprasti, kad Lenkija neatsitrauks nuo teisėsaugos reformų. Būtent jos yra kritikuojamos Vakarų šalių ir institucijų. Tai gali apriboti naujos vyriausybės manevrų laisvę derybose su Europos Sąjungos institucijomis ir Vakarų valstybėmis. Kitas veiksnys – atleistieji ministrai ir jų politinis užnugaris. Ar netekę postų, o iš dalies – ir politinės karjeros, jie liks lojalūs „Teisei ir teisingumui“? Abortų įstatymo griežtinimo svarstymas buvo dalinė kompensacija „Radio Maryja“ grupei už sumažėjusią įtaką. Tuo metu A. Macierewiczius bent kol kas nerodo noro sukilti prieš partijos vadovybę.

Dar galima paminėti, kad naujos vyriausybės politika Lietuvos atžvilgiu neturėtų kisti. Tačiau labai tikėtina, kad ši vyriausybė pradės Lenkijos atominės energetikos programą ir didesnio atsivėrimo Kinijai etapą. O tai ilguoju laikotarpiu gali turėtų pasekmių santykiams su Lietuva.

Marijuš Antonovič – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"