Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Laisvės premija turėtume skirti sesei Nijolei Sadūnaitei

 
2017 10 26 12:18

Suprantu, kad sesė Nijolė nepatogi bet kuriai valdžiai. Kaip ir pati laisvė. Didelė dalis tų žmonių, kuriems neteko gyventi sovietmečiu, sesę Nijolę priima kaip keistuolę, kuri atkakliai gina tuos, kurių teisės, jos įsitikinimu, pažeidžiamos, nesvarstydama apie savo įvaizdį, nebijodama būti išjuokta.

Ji nuoširdžiai kasdien meldžiasi už savo budelių atsivertimą, lygiai kaip sovietmečiu sutrikusius KGB tardytojus vadino „vargšeliais“, nes ji tiki Dievu ir žino, kad turi mylintį dangišką Tėvą, o jie jaučiasi „našlaičiai“, todėl ir engia kitus žmones. Na, o tiems, kurie gerai prisimena sovietmetį, disidentės Nijolės Sadūnaitės vardas gerai žinomas. Neabejotinai, ji yra užsienyje garsiausia pasipriešinimo sovietams veikėja, kurios knygos apie laisvės kovą išverstos į įvairias kalbas.

Neabejoju, kad pačiai sesei Nijolei nereikia jokių premijų ar apdovanojimų. Ji daug kartų yra viešai kartojusi, kad nesupranta tų, kurie teigia, kad esą ne už tokią Lietuvą kovojo, kurie pergyvena, kad budeliai, net ir pasikeitus santvarkai, materialiai gyvena kur kas geriau nei jų aukos. Pasak Nijolės. Laisvės kova sovietmečiu pirmiausia buvo kova už tikėjimą ir išlikimą žmogumi nežmogiškose sąlygose. Apie jokius apdovanojimus, nuopelnų įvertinimą niekas nemąstė – svarbiausia, buvo atlikti savąją artimo meilės pareigą čia ir dabar.

Tačiau mums visiems, šimtmetį švenčiančia Lietuvos valstybei, disidentės, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos talkininkės ir jos kurjerės į Maskvą, politinės kalinės, kurios nesugebėjo palaužti visos KGB pajėgos, pagerbimas reikštų labai daug ką. Be kitą ko, tai būtų žinia, kad laisvė turi būti nuolat išsikovojama, drąsiai išeinant iš iliuzinio komforto zonos ir žengiant į problemų tirštumą. Tai būtų padrąsinimas tiems Lietuvos piliečiams, kurie priima savo Tėvynę kaip dovaną ir bando ją puoselėti, o ne piktinasi, kad ji esą netobula ir kažkas kitas turi išspręsti visas susikaupusias problemas. Tai būtų patvirtinimas, kad nuo kiekvieno iš mūsų labai daug kas priklauso ir žmogaus didybę sudaro ne įspūdinga profesinė karjera, užimami postai, bet drąsa būti laisvu žmogumi ir kautis taip pat ir už kitų žmonių laisvę.

Nijolė Sadūnaitė tėra baigusi vidurinę mokyklą. Buvo tikrai pakankamai gabi, kad baigtų aukštąjį mokslą, buvo gera sportininkė, tačiau rinkosi tuos darbus, kur mažiau veikė sovietinės sistemos čiuptuvai ir nereikėjo deklaruoti ištikimybės sistemai. Labai jauna, aštuoniolikmetė, ji tapo vienuolė ir stačia galva nėrė į tarnystę rizikingame pogrindžio spaudos darbe. Už šešis puslapius pas ją rastos Lietuvos Katlaikų Bažnyčios Kronikos buvo nuteista šešeriems metams lageryje. Bet prieš tai dar buvo ilgos ir varginančios dvasinės grumtynės KGB rūsiuose, kurios vedė į neviltį „čekistus“, negalinčius palaužti paprastos, teisėje neišprususios, mergiotės. Teismo procese sesė Nijolė rėžė tokią kalbą, kuri turėtų būti kiekviename XX amžiaus Lietuvos istorijos vadovėlyje. Laisvo žodžio sovietiniai okupantai bijojo labiau nei tankų.

Galima būtų daug pasakoti apie Nijolės nuotykius ir žygdarbius lageryje, apie tai, kaip, grįžusi į Lietuvą, ji vėl įsijungė į pogrindį ir tapo legendine kurjere, gabenusia Kronikos fotokopijas į Maksvą, iš kur jos patekdavo į Vakarus. Toliau buvo vėl areštas ir nesėkmingi bandymai ją palaužti. Grąsinimai fiziniu susidorojimu, „spec. priemonių“ taikymas, bandymai sukompromituoti.

Nijolė Sadūnaitė, kartu su Antanu Terlecku, Juliumi Sasnausku, Robertu Grigu, tapo istoinio mitingo prie Adomo MIckevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d. simboliu. Tikru trileriu tapo KGB pastangos izoliuoti ją, neleisti reikštis viešumoje. Beje, nepasikentę saugumiečiai siūlė sesei Nijolei emigruoti į pasirinktą valstybę, kad tik paliktų juos ramybėje. Tačiau ji griežtai atsisakė ir drąsiai rinkosi kalėjimą, nes, pasak jos, ten gera vieta melstis tiek už visas aukas, tiek už budelius.

Manau, kad kvaila būtų įrodinėti, kuris sovietmečio disidentas labiausiai rizikavo ar svarbiausius darbus nuveikė. Pati sesė Nijolė tvirtina, kad tebuvo menkiausias laisvės kariaunos eilinis, o daug svarbesnius darbus dare Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis, Alfonsas Svarinskas, Antanas Terleckas. Gerarda Šuliauskaitė ar Gema Stanelytė. Tačiau nepaneigiamas faktas, kad būtent į anglų, ispanų, vokiečių, prancūzų kalbas verčiamos sesės Nijolės kalbos, jos knygos apie KGB persekiojimus labiau nei kas kita prisidėjo prie to, kad žmonės „už geležinės uždangos“ sužinojo apie Lietuvos laisvės kovą ir ji įgijo daug bičiulių, kurie buvo labai svarbūs ir tada, kai reikėjo rūpintis atkurtos Nepriklausomybės pripažinimu.

Šiandien sesės Nijolės sveikata jau senka. Ji kukliai gyvena Pavilnyje įsikūrusiame vienuolyne ir atkakliai kartoja, kad Dievas mus apdovanojo pačia nuostabiausia Tėvyne, kad nėra blogų žmonių, tik „vargšeliai“, kuriems trūksta meilės, tikėjimo ir vilties, todėl jie ir nerimsta. Skriaudžia save ir kitus. Pagerbkime šią kuklią heroję, parodykime, kad dar nesergame istoriniu Alzheimeriu.

Andrius NAVICKAS yra TS-LKD narys, Seimo narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"