Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kuo žavus Punskas ir ko ten vyko premjeras?

 
2017 08 18 6:00

Punskas, kaip sako patys punskiečiai, – Lenkijos lietuvių sostinė. Tai nedidelė savivaldybė Šiaurryčių Lenkijoje, besiribojanti su Lietuva. Pagal oficialiąją statistiką, gyventojų daugumą – 75–80 proc. – ten sudaro lietuviai. Patys punskiečiai sako, kad tikrų lenkų čia tėra vienas kitas atvykęs – kiti yra tiesiog valstybinę tapatybę pasirinkę lietuviai.

Šiais laikais, kai tautiškumas mūsų viešojoje erdvėje nebėra vertybė, nuvažiavęs į Punską ir pasivažinėjęs po jo apylinkes, greitai supranti, kokia tai vertybė vietos lietuviams. Tų žmonių pastangos puoselėti savo tradicijas bei kultūrą ir daro didžiausią įspūdį. Lenkai sako, kad jei norima pasimokyti patriotizmo, reikia vykti į Vilniją. Tuo metu lietuviams, kurie nevertina lietuvybės, vertėtų praleisti savaitę atostogų Punske, pasivažinėti po apylinkes dviračiu. Tikrai nepasigailėtų! Lietuviškumo simbolių koncentracija čia turbūt didesnė nei Pietryčių Lietuvoje, kur iškeltomis trispalvėmis ir vėliavomis su Vyčiu rodoma tam tikra pozicija. Likusioje Lietuvos dalyje tiek daug tokių dalykų nepamatysi. O Punske tas ir yra žavinga, kad lietuviškumo simboliai taip akivaizdžiai nekrinta į akis, tačiau jų galima rasti vos ne kiekviename žingsnyje. Tai ir Gedimino stulpai ar dvigubi kryžiai ant tvorų ar autobusų stotelėse, įvairūs koplytstulpiai, skirti knygnešiams įamžinti ar Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti, ar galiausiai pakelės akmenys su iškaltais lietuviškais užrašais įvairiems įvykiams pažymėti. Verta pabrėžti, kad Punsko apylinkėse yra ir Lietuvos partizanų kapaviečių.

Žolinė Punske – didelė šventė. Čia yra lietuvių kunigų Kazimiero Jonkaičio ir Simono Norkaus pastatyta ir 1887 metais konsekruota Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia. Taigi Žolinė čia švenčiama išskirtinai, su turgumi ir liaudiškais koncertais pagrindinėje miestelio aikštėje. Pasisvečiuoti ir prekiauti atvyksta tiek gamintojų ir prekybininkų iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos.

Šią savaitę per Žolinę Punske apsilankė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. Šis vizitas kelia tam tikrų klausimų. Nuo atsakymų į juos priklauso, kaip toliau rutuliosis lietuvių ir lenkų santykiai. Pirmiausia kyla klausimas, ar ši data vizitui buvo pasirinkta atsitiktinai. Kai vienas šalies vadovų lanko savo tautiečius kitoje valstybėje, be abejonės, yra gerai. Tai svarbu vietos bendruomenėms. Tačiau kartu siunčiama tam tikra žinutė, kurios interpretavimas labai priklauso nuo konteksto. O kontekstas yra toks, kad šiuo metu lietuvių ir lenkų santykiai paženklinti naujos įtampos dėl atsiradusio papildomo dirgiklio – Lenkijos sumanymo naujuose piliečių pasuose vaizduoti Aušros vartus. Yra nemažai teigiančiųjų, kad to nereikia sureikšminti, tačiau iš tiesų tai turi didelę simbolinę reikšmę, ir to niekas neneigia. Oficialiai teigiama, kad S. Skvernelio vizitas buvo skirtas Lenkijos lietuvių bendruomenei. Vis dėlto tai kelia abejonių, ir turbūt tikruosius tikslus išduoda neslepiamas faktas, kad rugsėjį planuojamas oficialus Lietuvos premjero vizitas į Lenkiją, kur jis susitiks su Lenkijos ministre pirmininke Beata Szydlo. Nors, anot premjero, plėtojant Lietuvos ir Lenkijos santykius padaryta nemaža pažanga, visgi jie yra įstrigę, o pagrindinė problema – tautinių mažumų reikalai. Būtent Lietuvai yra primestas „neatliekančios namų darbų“ šalies vaidmuo. Taigi, žinant dabartinės Lenkijos vadovybės principingumą, mūsų premjero susitikimas su Lenkijos kolege tikrai nebus lengvas, teks atlaikyti primestas žaidimo taisykles.

Darytina išvada, kad S. Skvernelio vizitas į Punską greičiausiai turi tam tikrą propagandinį bruožą ir buvo skirtas Lietuvos vartotojams, taip bandant kompensuoti iki tol rodytą nejautrumą lietuvių ir lenkų santykių lietuviškai daliai. Dar blogiau, jei tai buvo susiję su tam tikrais būsimais planais „atlikti namų darbus“ ar „peržengti kompleksus“. Kas čia turima omenyje, galima numanyti.

Kad vizitas turėjo kokį nors poveikį Lenkijai, labai abejotina. Visų pirma, tautinių mažumų abiejose valstybėse politinis svoris ir įtaka šalių politiniams procesams yra visiškai nepalyginami. Dėl to Lenkijoje S. Skvernelio vizitas į Punską net nebuvo plačiai pastebėtas, išskyrus vietos žiniasklaidą. Tai rodo, kad Lenkijai politinio įspūdžio vizitas nepadarė.

Taigi, ar gražios kalbos ir duoti pažadai Lenkijos lietuviams buvo pagrįsti ir nuoširdūs, ar tai tebuvo politinis šou prieš sudėtingą rudens politinį sezoną, parodys laikas. Jei tai buvo politinis šou, lietuvių ir lenkų (Lietuvos ir Lenkijos) santykiams padaryta daugiau žalos nei naudos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"