Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kuo šiandien gyvena Švedija?

 
2017 10 11 6:00

Švedija rengiasi eiliniams parlamento rinkimams. Tai, kad jau prasidėjo rinkimų kova, rodo užsienyje serveriuose laikytos šaliai jautrios informacijos nutekėjimo skandalas, jau pareikalavęs dviejų ministrų atsistatydinimo. Laikas parodys, ar tai pakenks Socialdemokratų partijai vėl formuoti vyriausybę kitų metų rudenį. Apklausos rodo, kad socialdemokratai, su keliomis pertraukomis valdantys šalį nuo 1932 metų, turi tokią galimybę. Iš keturių opozicinių centro dešinės partijų nemažai balsų gali atimti kraštutines dešiniąsias pažiūras propaguojanti Švedijos demokratų partija.

Daugelis žinome apie Švedijos pasiekimus: aukštą gyvenimo lygį, išvystytą socialinio aprūpinimo sistemą, dėmesį aplinkos apsaugai, pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybei, toleranciją seksualinėms mažumoms ir kt. Gerai žinomas ir „švediško socializmo“ terminas, apibūdinantis tokį socialinės-ekonominės tvarkos modelį, kuriam būdingas aktyvus valstybės dalyvavimas laisvosios rinkos principais grįstoje ekonomikoje.

Nors Švedijoje taikoma progresinė pajamų mokesčio sistema ir gyventojai moka didelius mokesčius (iki 56 proc.), dažnai galima išgirsti sakant, kad jie linkę juos mokėti, nes visi naudojasi socialine parama, finansuojama jų pačių sumokėtais mokesčiais. Šalies Mokesčių agentūra ne tik administruoja mokesčių surinkimą, bet ir tvarko gyventojų registrą. Tik gimęs kūdikis – būsimas mokesčių mokėtojas – čia gauna savo registracijos numerį.

Kai kurie analitikai teigia, kad darbo jėga Švedijoje yra per daug apmokestinta, o kapitalas – per mažai. Čia galima įžvelgti ir panašumo su Lietuva.

2015 metais Švedijos mokesčių pajamos sudarė apie 44 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o pavyzdžiui, Lietuvoje – apie 29 proc.entus. Pagal šį rodiklį Švediją Europos Sąjungoje (ES) lenkė Prancūzija, Danija, Belgija ir Austrija. Valdančioji Socialdemokratų partija pasisako už tolesnį vadinamojo švediško modelio stiprinimą, o tai reikalauja į iždą surinkti dar daugiau pajamų.

Kai kurie analitikai teigia, kad darbo jėga Švedijoje yra per daug apmokestinta, o kapitalas – per mažai. Čia galima įžvelgti ir panašumo su Lietuva. Švedijos Kairiųjų partija teigia, kad šalyje didėja socialinė atskirtis, turtingieji moka per mažus mokesčius už savo turtą ir kapitalą, auga turtiniai skirtumai tarp miesto ir kaimo. Centro dešinės opozicinės partijos yra tos nuomonės, kad dideli pajamų mokesčiai trukdo spartesniam užimtumo augimui, o didelės socialinės išmokos nedirbantiems žmonėms atima lėšas iš dirbančių ir mokesčius mokančių asmenų.

Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas neseniai pripažino, kad svarbiausias artėjančių parlamento rinkimų klausimas bus pabėgėlių socialinė integracija. 2015 metais į Švediją atvyko 163 tūkst. pabėgėlių, tarp jų – apie 30 tūkst. tėvų nelydimų nepilnamečių. Tais metais Švedija santykinai priėmė daugiausia pabėgėlių visoje ES. Siekdama pristabdyti jų srautą, 2016 metų pradžioje Švedija įvedė pasienio kontrolės režimą pasienyje su Danija. Dabar ši kontrolė atšaukta. Tolerancija garsėjančioje Švedijoje vyrauja požiūris, kad pabėgėliai nėra našta, o greičiau papildomas rezervas, prisidedantis prie ekonomikos plėtros. Pabėgėlių socialinei integracijai Švedija skiria daug lėšų. Jos naudojamos mokymui, sveikatos apsaugai, subsidijoms ir pan. Visgi vyriausybė ir gyventojai yra sunerimę dėl lėtai vykstančios pabėgėlių socialinės integracijos ir dėl to kylančių problemų. Manytume, kad Švedijos teigiamo ir neigiamo patyrimo šioje srityje perėmimas Lietuvai būtų ypač naudingas.

Kaip Švedija rūpinasi savo saugumu šiuo neramiu Baltijos jūros regione laiku? Vyriausybė supranta, kad karinio konflikto atveju Baltijos jūros regione Švedija neišliks nuošalyje, todėl stiprina savo gynybinį pajėgumą. Parlamentas priėmė sprendimą dėl šauktinių kariuomenės atkūrimo nuo 2018 metų, Gotlando saloje vėl dislokuojamas karinis dalinys. Neseniai vyriausybė su opozicija susitarė 2018–2020 metais gynybos biudžetą padidinti maždaug 853 mln. eurų. Tačiau ir po šio padidinimo Švedijos gynybos išlaidos tik šiek tiek viršys 1 proc. BVP. Dabartinė valdančioji koalicija tęsia Švedijos neįsitraukimo į karines sąjungas politiką ir savo gynybą grindžia dvišalėmis sutartimis, kurias yra sudariusi su JAV, Jungtine Karalyste, Lenkija ir kitomis valstybėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas gynybiniam bendradarbiavimui su Suomija. Švedija savo veiksmus koordinuoja ir su NATO, o centro dešiniosios partijos pasisako už šalies narystę Aljanse. Rugsėjį Švedijoje buvo surengtos didžiausios per pastaruosius 20 metų karinės pratybos „Aurora 17“. Jose dalyvavo apie 20 tūkst. karių iš Švedijos ir kitų Šiaurės valstybių, JAV, Prancūzijos ir Baltijos valstybių. Lietuvai atstovavo karinis laivas „Jotvingis“.

Rugsėjo mėnesį perskaitytame metiniame pranešime ministras pirmininkas S. Lofvenas išvardijo sritis, kuriose Švedija toliau stiprins savo potencialą, – tai žinios ir inovacijos, eksportas, aplinkos apsauga, darni infrastruktūra. Manytume, kad šie prioritetai puikiai tiktų ir Lietuvai. Tai sukurtų dar palankesnes Lietuvos ir Švedijos dvišalio bendradarbiavimo sąlygas.

Dr. Algimantas Rimkūnas yra Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Švedijos Karalystėje

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"