Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Krymo deklaracija ir referendumo rengėjai

 
2018 07 31 6:00

Praėjusią savaitę pasirodė pirmas pozityvus ženklas po labai kontroversiško JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo Helsinkyje. JAV Valstybės sekretorius paskelbė Krymo deklaraciją, kuria iš principo padėjo tašką spėlionėms, kad Donaldo Trumpo administracija pirmąją po Antrojo pasaulinio karo Europoje įvykdytą aneksiją gali pripažinti teisėta.

Padėti tašką kalboms dėl galimo Krymo pripažinimo Rusijos dalimi paskatino reakcija JAV ir bendrai demokratiniame pasaulyje po JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo. Iš pradžių, JAV prezidentas D. Trumpas turėjo viešai išsižadėti savo žodžių, pasakytų per spaudos konferenciją su prezidentu Vladimiru Putinu, dabar pareiškęs, kad neabejoja savo šalies tarnybų tyrimu dėl galimo Rusijos kišimosi į rinkimus JAV.

Praėjusią savaitę JAV viešojoje erdvėje vis stipriau imtas kelti klausimas, kodėl JAV nuostatą dėl Krymo per šią spaudos konferenciją paskelbė V. Putinas, o ne D. Trumpas ir kokia iš tikrųjų yra jo pozicija šiuo klausimu, turint omenyje kontroversišką žinią, nutekėjusią iš G7 susitikimo Kanadoje birželį, kai D. Trumpas pasakė, kad Krymas – Rusijos dalis, nes ten kalbama rusiškai.

Nuomonės, kurios kunkuliavo viešojoje erdvėje netruko išsiveržti į politikos viršūnes. Nepaisant jau įsibėgėjusio vasaros sezono, JAV Senato Užsienio reikalų komitetas surengė viešus klausymus, į kuriuos pakvietė JAV Valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo.

Tik prasidėjus šiam posėdžiui, M. Pompeo pacitavo eilutes iš Krymo deklaracijos, kurią ką tik buvo priėmęs Valstybės departamentas. Tai šiek tiek padėjo atslūgti įtampai, tvyrojusiai santykiuose su Senatu. Tačiau tik šiek tiek. Ne vienas senatorius po to sakė remiąs M. Pompeo, bet reiškė susirūpinimą dėl D. Trumpo užsienio politikos pareiškimų.

Krymo deklaracija praktiškai panaikino ir visas senatorių abejones dėl kokių nors JAV ir Rusijos prezidentų susitarimų, Ukrainos atžvilgiu galbūt padarytų Helsinkyje. Dar kartą užbėgdamas nemaloniems klausimams už akių, M. Pompeo pažymėjo, kad bendrai jokių susitarimų tarp dviejų prezidentų nebuvo, išskyrus keleto dvišalių darbo grupių sudarymą, pavyzdžiui, kalbant apie verslo tarp dviejų šalių plėtojimą.

Ir vienas esminių įrodymų, kad Vašingtonas suvokia, kokia yra Kremliaus politika, yra Krymo deklaracija, ja skelbiama, jog JAV laikosi pozicijos nepripažinti Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kol bus atstatytas Ukrainos teritorinis vientisumas. Šioje deklaracijoje taip pat skelbiama, kad Krymo aneksijos nepripažinimo politika atspindi bendrą JAV ir sąjungininkų, partnerių, tarptautinės bendruomenės požiūrį.

2014 metais už rezoliuciją, kuria buvo smerkiama Krymo aneksija, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsavo 100 šalių. Rusiją palaikė tik Armėnija, Bolivija, Baltarusija, Kuba, Šiaurės Korėja, Sirija, Sudanas, Nikaragva, Zimbabvė, Venesuela.

Kremlius tada tvirtino (ir tai darė iki pat prieš dvi savaites įvykusio JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo Helsinkyje), kad referendumas Kryme tai buvo jo žmonių laisvas apsisprendimas, todėl tai turi gerbti visos tarptautinės bendruomenės.

Bet dabar per spaudos konferenciją Helsinkyje, atsakydamas į klausimą dėl Krymo ir tvirtindamas, kad šis referendumas buvo surengtas pagal visas tarptautinės teisės normas ir JT Statutą, Rusijos prezidentas panaudojo žodį „mes“, o tai reiškė pripažinimą, jog minėtą referendumą surengė Rusija.

Šiame vadinamajame referendume iš tikrųjų būta įvairių pažeidimų, tad jo rezultatai niekiniai tarptautinės teisės požiūriu. Tačiau šis, kurį Helsinkyje pripažino V. Putinas, yra didžiausias, koks tik galėjo būti. Juolab, sujungtas su V. Putino ankstesniu pripažinimu, kad vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, kontroliavę Krymą referendumo metu, buvo Rusijos kariai. Kažin, ar galima teigti, kad V. Putinas sąmoningai padarė šį pareiškimą. Greičiau jis „paslydo“, kaip ir D. Trumpas tos pačios spaudos konferencijos metu. Matyt, abu valstybių vadovai per šį susitikimą buvo labai „įsitempę“, nors ir stengėsi to nerodyti.

JAV, paskelbusi šį dokumentą, vėl atsidūrė demokratinių šalių priešakyje, o Helsinkio susitikimas turėjo ir teigiamų pasekmių.

Šis V. Putino prisipažinimas įvyko spaudos konferencijos pabaigoje, ir žurnalistai nespėjo sureaguoti. Tačiau dabar, kai JAV paskelbė Krymo deklaraciją, o ją parėmė demokratinio pasaulio šalys, būtų gerai nuolat priminti, kad pats V. Putinas prisipažino įvykdęs Krymo referendumą kaip aneksijos instrumentą.

Šia prasme Krymo aneksija labai primena 1940-aisiais įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją, kurios nepripažinimo politika buvo grindžiama kitu JAV valstybės dokumentu – 1940-ųjų Velso deklaracija. Beje, apie ją buvo priminta ir Krymo deklaracijoje.

JAV, paskelbusi šį dokumentą, vėl atsidūrė demokratinių šalių priešakyje, o Helsinkio susitikimas turėjo ir teigiamų pasekmių, nes buvo duotas labai svarbus atsakas tam, kas jau priminė absurdo teatrą.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"