Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Krizės pamokos ir išvados ateičiai

 
2017 10 11 6:00

Vos prieš kelerius metus Europos Sąjunga (ES) susidūrė su problemomis, kurias daug kas vadino didžiausiomis iš patirtų. Krito valstybių narių reitingai, mažėjo euro zonos privatusis sektorius, sustojo ekonomikos augimas. Po septynerių metų makroekonominiai rodikliai rodo, kad ekonomikos ir finansų krizė įveikta, o bendrasis vidaus produktas (BVP) ir užimtumo lygis – didesni negu bet kada anksčiau.

Septintojoje sanglaudos ataskaitoje pristatomi būdai, kaip pasimokyti iš krizės, ir brėžiamos ateities gairės. Joje tarsi pro didinamąjį stiklą apžvelgiami įvairūs Europos aspektai: regionų BVP, investicijos, inovacijos, valdymas, migracija, energetika, urbanistikos klausimai.

Ekonomikos ir finansų krizė sustabdė dešimtmečius trukusį laipsnišką Europos regionų skirtumų mažėjimą. Nors ši padėtis pasikeitė, dar daug reikia nuveikti. Pastaraisiais metais skurdesnių Europos regionų BVP vienam gyventojui paaugo ir priartėjo prie ES vidurkio, tačiau tai daugiausia įvyko dėl užimtumo sąskaita padidėjusio našumo. Europos turtingesniųjų regionų ekonomika, priešingai, augo greičiau už bendrą vidurkį, o „per vidurį“ atsidūrusių regionų BVP vienam gyventojui augimas sulėtėjo. Jų gamybos sektorius išlieka mažas, be to, šie regionai labiausiai pažeidžiami globalizacijos sukrėtimų.

Kaip rodo ataskaita, per krizę sanglaudos politikos ilgalaikės, stabilios ir numatomos investicijos labai padėjo valstybėms narėms, vietos bei regionų valdžios institucijoms. Valstybėms mažinant investavimą, sanglaudos politika tapo gyvybiškai svarbi Europos miestams ir regionams. Dabartiniu finansiniu laikotarpiu vykdant sanglaudos politiką 1,1 mln. mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) bus teikiama parama, daugiau negu 7,4 mln. bedarbių padedama susirasti darbą ir 8,9 mln. žmonių padedama įgyti naują kvalifikaciją.

Bus investuojama 16 mlrd. eurų į skaitmeninę ekonomiką, plečiamos vyriausybės internetinės paslaugos ir beveik 15 mln. namų ūkių gaus prieigą prie plačiajuosčio interneto. Taip pat bus skiriama lėšų energijos vartojimo veiksmingumui, aplinkos apsaugai ir viešajam transportui bei visos Europos kelių ir geležinkelių tinklui gerinti.

Po 2020 metų sanglaudos politika ir toliau turi išlikti patikimiausia investavimo priemonė visuose regionuose. Niekas nėra apsaugotas nuo būsimų globalizacijos sukrėtimų, technologijų pokyčių ir ekonomikos krizių. Kas gali žinoti, kam po penkerių metų reikės finansavimo MVĮ, mokykloms, ligoninėms, viešajai infrastruktūrai?

Niekas nėra apsaugotas nuo būsimų globalizacijos sukrėtimų, technologijų pokyčių ir ekonomikos krizių.

Be to, sanglaudos ataskaitoje pateikiama pasiūlymų, kaip pagerinti būsimos sanglaudos politikos veiksmingumą: pavyzdžiui, plėsti esamo Europos globalizacijos padarinių fondo taikymo sritį, kad iš jo būtų galima teikti paramą regionų pertvarkymo strategijoms, atidėti nepaskirstytas lėšas, kad jas būtų galima mobilizuoti nutikus netikėtiems įvykiams, sukurti vieną finansavimo taisyklių rinkinį ar net didinti nacionalinį bendrą finansavimą, siekiant skatinti atsakomybę už sanglaudos politikos projektus.

Europoje nerimą kelia stiprėjantis ekstremizmas. Septintoji sanglaudos ataskaita mums primena, jog geriausias kovos su ekstremizmo ugdoma netolerancija, savanaudiškumu ir savigriovos jėgomis būdas – užtikrinti Europos teikiamos naudos matomumą mūsų kaimuose, miestuose ir regionuose.

Stipresnė ir paprastesnė būsima sanglaudos politika užtikrins mums visiems tvirtesnę bei rūpestingesnę Europą.

Corina Cretu – Už regioninę politiką atsakinga EK narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"