Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kristaus prisikėlimas – naujo gyvenimo dovana

 
2018 03 31 6:00

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis matė paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė paliktas drobules bei skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.

Iš Evangelijos pagal Joną

Šiandien Velyknakčio pamaldomis įžengiame į Jėzaus Prisikėlimo, Velykų, šventę. Kiekviena šventė turi vidinį turinį, gilią prasmę ir skirta mūsų istorinei arba tikėjimo atminčiai atgaivinti, kad švenčiamuose praeities įvykiuose rastume savo dalį, pasisemtume išminties ir įkvėpimo. Velykų dieną Prisikėlimo žinia skelbiama pasauliui, ir švęsdami Kristaus mirties nugalėjimą ne tik džiaugiamės, bet ir stengiamės suprasti šį įvykį. Jis skirtas mums ir jį apmąstydami prisimename Kristaus žodžius, pasakytus Mortai, liūdinčiai dėl brolio Lozoriaus mirties: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tu tiki?“ Morta atsakė: „Taip, Viešpatie.“

Dabar apaštalas ir evangelistas Jonas skelbia mums Viešpaties Prisikėlimą, kurio liudytojas pats buvo. Tai jis kartu su Petru bėgo prie Jėzaus kapo, iš pradžių nedrįso įeiti kapo vidun, o įžengęs paskui Petrą „pamatė ir įtikėjo“. Vėliau kartu su kitais apaštalais jis susitiks su Prisikėlusiuoju. Ką matė, ką patyrė, Jonas liudija mums. Kaip rašo savo pirmajame laiške: „...ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, – tai skelbiame...“

Jonas nebuvo naivus jaunuolis, todėl apžiūrėjęs kapą pastebėjo „paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą“. Vadinasi, kūnas nebuvo pagrobtas. Kas gaiš laiką išvynioti jį iš drobulių ir dar jas gražiai sudėlioti? Atsitiko kažkas kita. Jonas skaito šį ženklą tikėjimo šviesoje, kaip skaitė daugelį kitų Kristaus duotų stebuklingų ženklų, nors ir nebijo pripažinti, jog „jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusiųjų“. Daug ko apaštalai nebuvo supratę, o juo labiau Prisikėlimo. Tai įvykis, viršijantis žmogaus proto galias jį pažinti ir paaiškinti. Sunku jį priimti ir pripažinti, todėl Evangelija atskleidžia, kaip nelengvai mokiniai mokėsi Jėzaus mokykloje, kaip tobulėjo jų pažinimas ir brendo tikėjimas, kol tapo pajėgūs įtikėti ir priimti Jėzaus Prisikėlimą. Jonas liudija, kad „pamatė ir įtikėjo“, tačiau iki tos akimirkos jis nuėjo ilgą ir nelengvą dvasinio augimo kelią.

Mes einame savo dvasios tobulėjimo, o kasmet švęsdami Velykas – ir supratimo keliu. Nugalėdamas mirtį Jėzus atveria amžinojo gyvenimo perspektyvą, bet kartu per savo kančią, mirtį ir prisikėlimą leidžia pamatyti jau dabar vykstantį mūsų prikėlimą.

Pirmąją nuorodą Jėzus duoda kryžiaus kelyje sutikęs verkiančias moteris. Sako joms: „Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų!“ Jos mato prieš save žiauriai sumuštą, kraujuojantį Išganytoją, jo gaili, o Jėzus paaiškina, kad jo žaizdos ir kraujas yra žmonių blogio, nuodėmių regimas ženklas. Ne Dievas sugalvojo šį baigiamąjį Jėzaus misijos žemėje veiksmą, bet žmonės. Išganytojas tik nuolankiai priima visų laikų žmonijos blogį, leisdamas akimis pamatyti ir gyvai patirti jo padarinius ir vaisius. Iš nuodėmės niekada nekyla gėris. Blogis neišvengiamai neša sunaikinimą, mirtį.

Kristaus atmetimu, jo kančia ir mirtimi ant kryžiaus atsiliepdamas į Dievo kvietimą eiti Išganymo keliu, žmogus kartu tiesia kelią į savo ateitį. Likdamas blogio ir netiesos tamsoje eina į mirtį, o apsisprendęs rinktis gyvenimą – į prisikėlimą, tačiau eina panašiu keliu, kokį skyrė eiti Kristui.

Bandydami išsivaduoti iš asmenybėje glūdinčio blogio – silpnybių, ydų, melo, pykčio ir kitų, einame savu kryžiaus keliu, nes išsivadavimas yra skausmingas ir varginantis. Kentėdami nešame ydų, netobulumų pažeistą ir nuodėmių išsekintą savąjį „Aš“ į mūsų Golgotą.

Bandydami išsivaduoti iš asmenybėje glūdinčio blogio – silpnybių, ydų, melo, pykčio ir kitų, einame savu kryžiaus keliu, nes išsivadavimas yra skausmingas ir varginantis.

Su visa nuodėmės paženklinta praeitimi atiduodame jį mirčiai ant Kristaus kryžiaus. Mirę blogiui, Dievo galia, per Jėzaus Prisikėlimą esame prikeliami gėriui ir tiesai naujais žmonėmis. Prisikeldamas Kristus mums dovanoja tikrąją gyvybę, išveda iš mirtimi dvelkiančios vakarykštės dienos, iš senojo būvio į atnaujintą gyvenimą, kuriam nestinga vienybės su Dievu, artimo meilės ir naujos bendrystės, gerumo ir teisumo.

Ši Velykų žinia pagelbsti suvokti, kad švęsdami Kristaus Prisikėlimą kartu švenčiame mūsų didįjį perėjimą iš mirties į gyvenimą, iš mūsų kasdienybės tamsos į šviesą, iš melo į tiesą ir tikrąją Dievo vaikų laisvę.

Aušvydas Belickas yra kunigas, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"