Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kreivų veidrodžių karalystė

 
2018 02 22 12:03

Lietuvos valdžia paprastai visada sako, kad krizė mums įtakos neturės. Visada įvyksta priešingai ir tas nereikalingas raminimas tik padidina nuostolius kurių galima išvengti.

Dabar vėl kartojama kad bankinė krizė Latvijoje neturės įtakos Lietuvos ekonomikai. Bet tai yra netiesa. Latvija yra vienas didžiausių Lietuvos prekybos partnerių ir Europos centrinio banko sprendimas apriboti ABLV banko mokėjimų dydį reiškia, kad įmonės kurios ten turi sąskaitas turės likvidumo problemų, banko indėliai sudarė apie 3 mlrd eurų. Tai yra gali vėluoti pervedimai už atliktus darbus ir paslaugas. Jei ten turi sąskaitas Lietuvos įmonės, tai įtaka bus tiesioginė, jei sąskaitas turi mūsų įmonių prekybos parneriai įtaka bus netiesioginė. Padidės pinigų poreikis Lietuvos bankuose. Finansų krizė veikia kaip sniego lavina, pradžioje krenta nedidelis sniego kiekis jis sujudina visą pakraštį ir išplinta apimdamas vis didesnius plotus.

Bet kuriuo atveju tiek Lietuvos valdžiai tiek verslui reikia atidžiai stebėti finansų rinkos darbą ir kurį laiką turėti sąskaitose didesnį kiekį grynų pinigų netikėtumams sušvelninti.

Kiek laiko truks apribojimų taikymas Latvijos bankui sunku pasakyti, priklauso nuo to kokia yra bendra banko būklė ir nuo to iš ko jis užsidirbdavo pinigus. Jei pinigų plovimo operacijos turėjo nemažą įtaką gaunamoms pajamoms, kuo bankas JAV priežiūros institucijų kaltinamas, tai jo veiklos pertvarka gali užtrukti. Jei tai buvo tik atskiri prasižengimai, tai banko veiklą tikriausiai pavyktų atstatyti greitai.

Kadangi bankinių krizių buvo ir anksčiau, tai dauguma įmonių turi sąskaitas keliuose bankuose ir yra pasiruošusios netikėtumams. Pasiruošusios ir bankų priežiūros institucijos, ES yra sukūrusi net visą sistemą bankų krizių sprendimui. Bet ji daugiausia skirta didelių ES bankų, taip vadinamų sisteminių bankų, problemų valdymui . Latvijos bankas yra per mažas kad jo darbas būtų vertinamas pagal kaip ES sisteminio banko darbas, tad krizę turės spręsti Latvijos finansų priežiūros institucijos ir Vyriausybė.

Bet kuriuo atveju tiek Lietuvos valdžiai tiek verslui reikia atidžiai stebėti finansų rinkos darbą ir kurį laiką turėti sąskaitose didesnį kiekį grynų pinigų netikėtumams sušvelninti.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"