Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kova prieš „Nord Stream II“ dar nebaigta

 
2017 12 11 13:26

Atrodo, kad dar vasarą visą Vidurio Rytų Europą ir ypač Ukrainą gąsdinęs Vokietijos ir Rusijos bendras dujotiekio Baltijos Jūros dugnu „Nord Stream II“ (NS2) projektas žlunga. 

Tokį vaizdą galima susidaryti iš daugybės faktų. JAV Kongresas priėmė sankcijas, kurios baustų kompanijas, vykdančias naujų energetikos projektus su Rusija. Po truputį platėja koalicija valstybių, besipriešinančių NS2. Prie Baltijos valstybių ir Lenkijos prisijungė Danija, Italija ir ypač JAV. Net prokremliško Europos Sąjungos (ES) Komijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio patarėjai prakalbo apie NS2 grėsmę visai ES energijos išteklių diversifikavimo strategijai. O praėjusią savaitę portalas energetyka24.com pranešė, kad „Gazprom“ atleido savo lobistus Briuselyje už prastą darbą ginant NS2 projektą.

Deja, bet šitoks vaizdas yra iliuzinis. Šalia šių faktų, galima paminėti kitus, kurie rodo, kad nepaisanti ligšiolinių nesėkmių Vokietija ir Rusija nenuleido rankų ir toliau bando įgyvendinti NS2.

Pirma, padidėjo tikimybė, kad Vokietijos socialdemokratai sugrįš į valdžią po to, kai žlugo derybos dėl „Jamaikos“ valdančiosios koalicijos. Būtent socialdemokratai yra patys didžiausi NS2 projekto šalininkai tarp Vokietijos partijų. Kita vertus, net socialdemokratams vis dėlto atsisakius prisijungti koalicijos, tai nereiškia, kad NS2 grėsmė dingtų. Kaip gruodžio 1 d. Krokuvoje vykusioje konferencijoje apie Baltijos Jūros regioną NS2 ir geopolitinių iššūkių šešėlyje teigė Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūrai Piotras Naimskis, Vokietijos pozicija dėl NS2 išliko nuosekli tiek prie buvusios vyriausybės, tiek prie dabartinio „tarpuvaldžio:“ NS2 yra grynas verslas, o ES teisė jam negali būti taikoma.

Antra, JAV priimtos sankcijos viso labo tik suteikia vykdomajai valdžiai taikyti sankcijos savo nuožiūra. Tai negarantuoja jų automatinio pritaikymo NS2 atvejui, ypač turint omeny Donaldo Trumpo ryšius su Rusijos politikais. Trečia, Vokietija taip įgavo naujų sąjungininkų kovoje dėl NS2 – Čekiją, kuri išreiškė savo pritarimą šiam projektui. Ketvirta, Briuselyje vis dar nesibaigė politinės batalijos dėl teisinio statuso, kuris bus taikomas NS2. Baltijos valstybės, ypač Lietuva, Lenkija, Estija ir Danija teigia, kad NS2 prieštarauja ES neseniai priimtai energetikos unijos strategijai ir reikalauja, kad NS2 būtų pritaikytas ES trečiasis energetikos paketas, kuris atskiria infrastruktūros tiekėjus, valdytojus ir vartotojus. Vokietija atremia šiuos argumentus teigdama, kad ši teisė negalioja tarptautiniuose vandenyse esantiems energetikos infrastruktūros objektams.

Tačiau šioje vietoje įsikišo Europos Komisija. Ji įregistravo pataisą, kuri numato, kad ES trečiasis energetikos paketas galiotų visiems dujotiekiams įeinantiems ir išeinantiems iš ES. Jeigu ši pataisa įsigaliotų, NS2 projektas netektų savo prasmės, nes šitaip būtų užkirstas kelias Rusijai įtvirtinti savo dominavimą ES dujų rinkoje ir šitaip sužlugdyti Vidurių Rytų Europos valstybių bandymų diversifikuoti savo energijos importą ekonominius pamatus.

Taip pat reikėtų išskirti ir dar vieną sąjungininką kovoje prieš NS2. Tai yra Danija. Praeitą savaitę jos parlamentas priėmė įstatymą, kuris leidžia stabdyti energetikos infrastruktūros projektus, jeigu yra nutariama, kad šie kelia grėsmę Danijos saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad Danija nepritaria NS2 projektui (manoma, kad šis įstatymas buvo priimtas būtent šiam atvejui), galima tikėtis minėto įstatymo pritaikymo NS2. Tai priverstų iš naujo perdėlioti ir suplanuoti visą investiciją, kas padidintų jos kaštus ir atidėtų jos užbaigimą.

Šitaip atsirastų papildomo brangaus laiko Baltijos Šalių, Lenkijos ir Skandinavijos diplomatams, politikams ir europarlamentarams susitelkti pagrindiniam mūšiui Briuselyje – iškovoti, kad NS2 būtų pritaikytas III ES energetikos paketas ir kad jis būtų pripažintas, kaip besikertantis su ES energetinės unijos tikslais. Tik toks scenarijus priverstų Vokietiją ir Rusiją atsisakyti šio projekto.

Lietuva jau gavo skaudžią pamoką Astrave, kai ilgą laiką nieko nebuvo nedaroma stabdant visam regionui pavojingos jėgainės statybas, tikint, kad tai yra blefas, kuris neturi jokio ekonominio pagrindo. NS2 taip pat neturi jokio ekonominio pagrindo, bet tai nereiškia, kad dėl to jis nebus užbaigtas. Užkirtę kelią NS2, mes ne tik pritaikytume Astravo nesėkmės pamokas, sustiprintume savo saugumą, bet ir padėtume mūsų kaimynams, ypač Ukrainai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"