Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Košės virėjai ir valgytojai

 
2018 08 02 6:00

„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Alvydas Medalinskas mūsų valstybės politinę padėtį neseniai pavadino koše. Tikrai taip. Tik neaišku, kaip ir su kuo ją valgyti. Ir apskritai, ar tai valgomas daiktas? Tačiau virtuvės šefui ir pagrindinei virėjai p. Agnei Širinskienei tai visai nerūpi. Neskanu, bloga? Ir nevalgykit, daugiau liks mums. Ir mūsų bičiuliams – „tvarkiečiams“ bei „lenkams“ (beje, nuo jų eidami į rinkimus savo programose griežtai atsiribojo). 

Birželio 20 dienos LRT radijo „60 minučių“ laidoje ponia Agnė nuoširdžiai dalijosi košės virimo receptais. Užmiršau, kaip skamba liaudiškas posakis, kai kalbi apie pupas, o tau atsako apie žirnius. Laidoje dalyvavęs 15min žurnalistas Dovydas Pancerovas teigia išsiaiškinęs, kad Seimo narys Artūras Skardžius žemės sklypą vėjo jėgainių verslui išnuomojo už 35 kartus didesnę kainą nei kiti nuomotojai. Seime sudarytos specialiosios komisijos pirmininkė A. Širinskienė finansinius problemos klausimus paliko narplioti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), o komisija turėjo nuspręsti, ar buvo sulaužyta Seimo nario priesaika. Po tokio darbų padalijimo ponia Agnė galėjo pasikliauti STT ar Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, bet jai pačiai nuoširdžiai rūpėjo išsiaiškinti tiesą. Dėl to komisijos vadovė nuvažiavo į vietą apklausti jėgainėms žemę nuomojančių kaimynų ir sužinojo, kad šie jokių pretenzijų A. Skardžiui neturi.

Siaubingai pražiūrėta. Visi – žalieji ir nežalieji, politikai ir nepolitikai – pražiūrėjome.

Šiuo atveju ir pupos, ir žirniai niekuo dėti – juk vėjo jėgainių statytojai laisvi rinktis, už kokią pinigų sumą ir iš ko nuomotis sklypus. Klausimą kelia tik tai, ar taip nuomodamiesi jie siekė ir gavo naudos iš Seimo nario, vadovaujančio Energetikos komisijai? Ar jis tapo vėjo energetikos projektų lobistu? Tai irgi paprasta patikrinti peržvelgus pastarųjų dešimties metų Seimo nario veiklą, bet nuvažiavęs į vietą niekaip to neišsiaiškinsi. Tačiau visi normalūs košių virimo receptai A. Širinskienės nedomina, ji turi savo receptą, paplitusį dar sovietmečiu. Todėl ir D. Pancerovo, ir A. Kubiliaus žinios bei nuomonės „nešvarios“, jie irgi ten yra su kažkuo susipainioję.

Svarbiausia – teigiamai išspręsti klausimą, ir ponia virėja A. Širinskienė su savo šefu gali džiaugtis – vienas ypač ištikimas „balsas“ išgelbėtas. Pastangos nenuėjo veltui, žvaliai nusiteikęs A. Skardžius pasidžiaugė eteryje, kad nuo 2016 metų, kai buvo išrinktas į Seimą, nario priesaikos nesulaužė (o iki 2016-ųjų?). Taigi mums rūpi kiekvienas žmogus, kiekvienas balsas, pritariantis „valstiečių“ lyderio sumanymams. Pastarąją iniciatyvą išsiaiškinti nuo 2008 metų socdemų ir konservatorių vyriausybių nusikaltimus vienintelis iš Socialdemokratų darbo frakcijos palaikė A. Skardžius. Nedėkingumu jo tikrai neapkaltinsi.

Ramūnas Karbauskis, užsitikrinęs „tvarkiečių“ ir „lenkų“ palaikymą, gali drąsiai pradėti raganų medžioklę. Valdančiųjų lyderis, pats susigadinęs valdžios idiliją, savo artimiausią pagalbininkę Gretą, liaudiškai tariant, „pakišęs po mašinka“, ir priverstas su ja atsisveikinti, niekaip negali pamiršti tos skriaudos. Tik nelaimingas, džiaugsmo nejaučiantis žmogus gali taip nuožmiai ieškoti blogio savo artimui.

Neseniai vėl paėmęs į rankas knygą „Markas Aurelijus. Sau pačiam“ perskaičiau, kad filosofas Teofrastas teigė, jog „tas, kas pyksta kamuojamas liūdesio arba slaptos nelaimės, tarsi praranda protą. Tuo metu tas, kas nusikalsta iš polinkio, siekdamas malonumo, darydamas nusikaltimus, atrodo blogesnis ir labiau ištvirkęs“. Skaitytojas tegul sprendžia, kuris variantas šiuo atveju tinka. Blogiausia, jei būtų „du viename“, jei tiktų abu variantai. Beje, „Lietuvos žiniose“ skaičiau ir Virgio Valentinavičiaus mintis, kurios patvirtina blogiausią nuojautą. Anot jo, laimėti Seimo rinkimus „valstiečiams“ padėjo referendumai prieš Visagino atominę elektrinę ir žemės pardavimą užsieniečiams.

Galime prisiminti politinį perbėgėlį Vidmantą Žiemelį, kuris, įtrauktas į Tėvynės sąjungos sąrašą, fantastiškai „susireitingavo“ ir tapo Seimo nariu, o paskui vėl ją paliko ir itin atkakliai organizavo patariamąjį referendumą prieš japoniškos atominės elektrinės statybą. Plebiscitui pateikto klausimo formuluotė ir jo organizavimas kartu su Seimo rinkimais galėjo supainioti rinkėjus, pritariančius atominės elektrinės statybai, – jie nesirengė dalyvauti tokiame referendume. Tačiau dalis žmonių pasiėmė biuletenius ir balsuojančiųjų užteko, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu.

Po Seimo rinkimų 2012 metais sudaryta Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nepasidavė spaudimui atsisakyti „žmonių atmestos“ elektrinės, tačiau visus ketverius metus mindžikavo vietoje, vis ieškodama optimalaus varianto ir nepajėgdama susitarti su kaimynais lenkais, latviais bei estais dėl neiškepto pyrago dalybų. Tuo metu „Rosatom“ ėmėsi Astravo atominės elektrinės statybos. Lietuvos protestų, kad ji statoma nesaugiai, o svarbiausia – neleistinai arti kone milijoną gyventojų turėsiančio Vilniaus, niekas neišgirdo, ir tai netapo Europos Sąjungos problema.

Siaubingai pražiūrėta. Visi – žalieji ir nežalieji, politikai ir nepolitikai – pražiūrėjome. Dabar žaidžiamas toks vaikų žaidimas: nuskristi su Europos Sąjungos atstove balionu ir pamatyti jau pastatytus du blokus bei pasiklausyti patarimų, kad iš atsakingų Baltarusijos vyriausybės žmonių reikia paprašyti atsakymų apie įvykdytus saugos reikalavimus. Liūdnas juokas – visi reikalavimai atitiks normas ir bus tokie pat „švarutėliai“ kaip Rusijos sportininkų dopingo testai. Vis dėlto svarbiausio reikalavimo – nesaugaus atstumo nuo kaimynės valstybės didžiausio miesto – niekaip neįvykdysi. Tačiau Astravo atominei elektrinei tai nesutrukdys gauti licenciją.

Vytautas Narbutas yra gamtos mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"