Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kokios ministerijos, tokios ir inovacijos

 
2017 06 03 6:00

Siekiant kurti konkurencingą ekonomiką ir šalies gerovę, svarbu skatinti technologines ir socialines inovacijas.

Jos lemia pažangą, kuria didelės pridėtinės vertės, gerai mokamas darbo vietas, padeda pritraukti privačių šalies ir užsienio investicijų.

Prieš kurį laiką Valstybės kontrolė pateikė audito ataskaitą dėl valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) siekiant inovacijų augimo. Situacija daugiau nei apgailėtina. Ambicingas projektas, milžiniškos investicijos, o rezultatas – be jokio proveržio.

Europos Sąjungos (ES) inovacijų švieslentėje Lietuva yra vos 24 vietoje tarp 28 šalių, o verslo investicijos į MTEP tesiekia 0,3 procento. BVP irgi keliskart mažesnis už ES vidurkį (1,3 proc. BVP). Valstybės kontrolės išvados atspindi tai, kad situaciją iš esmės galėjusios pakeisti investicijos nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Per 2007–2016 metų laikotarpį į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuota daugiau kaip milijardas eurų. Šiomis investicijomis buvo siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijas bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, plėtoti naujausias technologijas, vykdyti tarptautinio lygio mokslo tyrimus ir, pagaliau, kelti didelės pridėtinės vertės produktų eksportą. Tačiau šiandien aiškėja, kad šis milijardas nedavė jokios apčiuopiamos investicijų grąžos. Kodėl?

Todėl, kad, kaip skelbia liūdną padėtį atskleidžiančios Valstybės kontrolės išvados, „slėniai užmiršti ir nevaldomi“. Mokslo slėniai tapo arba valstybės pamestinukais, arba buvo „sumaniai integruoti“ į universitetų autonomijas.

Vienaip ar kitaip, vietoj nepriklausomai veikiančių, mokslo ir verslo bendradarbiavimo kaip pagrindinio rezultato siekiančių mokslo slėnių šiandien turime atnaujintas universitetų laboratorijas. Taip pat yra sukurtas, bet nenaudotas mokslo slėnių valdymo ir koordinavimo modelis, nevykdyta stebėsena, nesirūpinta technologijų perdavimu ir MTEP komercializavimu – visa tai kelia daug klausimų dėl mūsų investuoto milijardo.

Dešimties metų mokslo slėnių istorijoje nestinga protu nesuvokiamų prieštaravimų bei lėšų švaistymo. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu 2010 metais už 150 tūkst. eurų buvo parengtas mokslo slėnių valdymo ir koordinavimo modelis, pagal kurį turėjo būti užtikrintas tinkamas mokslo slėnių programų koordinavimas ir tikslų įgyvendinimas.

Tačiau šis modelis nenaudojamas, nevykdoma ir veiklos stebėsena. Anot tos pačios ŠMM atstovų, „tokia sistema pažeistų aukštųjų mokyklų autonomiją“. Kitaip tariant, pirmiausia nusipirko produktą, o vėliau sugalvojo, kad jis – visai nereikalingas.

Nors situacija mokslo slėniuose yra nevaldoma, nekoordinuojama ir net nestebima, be to, patirta nesėkmių tiek kuriant mokslo slėnius, tiek mokslo ir technologijų parkus, ŠMM turi naują planą, kaip panaudoti 2014–2020 metų ES lėšas, skirtas inovacijų augimui generuoti.

Ministerija planuoja naują priemonę – „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“. Primenu, kad mokslinių tyrimų komercializavimo ir technologijų perdavimo funkcijoms atlikti buvo steigiami mokslo ir technologijų parkai (MTP), tačiau, anot Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atliktos MTP veiklos vertinimo ataskaitos, jie šių funkcijų nevykdo.

Kodėl turėtume patikėti, kad dar sykį išleidę pinigus šįkart pasieksime teigiamų rezultatų? Nėra ženklų, kad ŠMM adekvačiai vertintų klaidas mokslo slėniuose, taip pat nematyti, kad Ūkio ministerija žino, ką daryti su savo funkcijų neatliekančiais mokslo ir technologijų parkais.

Per 2007–2016 metų laikotarpį į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuota daugiau kaip milijardas eurų. Tačiau dabar aiškėja, kad šis milijardas nedavė jokios apčiuopiamos investicijų grąžos.

Supraskime situacijos rimtumą. Investuota daugiau kaip milijardas eurų (Lietuvai tai – milžiniškos lėšos), tačiau investicijų grąža šiandien matoma tik atnaujintų universitetų laboratorijų forma, o ši forma – be turinio, nes laboratorijų darbo vaisių Lietuvos ekonomikoje beveik nematyti.

Verslo įmonių, investuojančių į MTEP, Lietuvoje nedaugėja, inovacijų augimo nematome, toliau velkamės galutinėse ES inovacijų švieslentės eilutėse. Sugebame pamatyti problemą ir sukurti sprendimą bei rasti lėšų šiam sprendimui finansuoti, tačiau pakeliui paaiškėja, kad visa tai tebuvo dūmų uždanga lėšų panaudojimui kitiems tikslams.

Jei nesugebėsime pakeisti šiandien apgailėtinos privačių investicijų į MTEP padėties bei stagnuojančio inovacijų diegimo, tai ir ateityje matysime žemo konkurencingumo lygio Lietuvos ekonomiką.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"