Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kodėl valdžia baidosi jaunimo

 
2018 08 18 6:00

Visame pasaulyje vasaros sezonas yra tas laikas, kai iniciatyvus jaunimas siekia užsidirbti. Kiek kitoks šis laikotarpis yra Lietuvos jaunimui. Nors nemaža dalis aukštesniųjų klasių moksleivių vasarą norėtų dirbti, jiems įsidarbinti Lietuvoje galimybės išties menkos.

„Nenori, nedirbk“ – tai skamba kaip tiesioginis pasiūlymas baigus mokyklą ar studijas vykti svetur ieškoti laimės.

Šių metų liepą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pažymima, kad spartus visuomenės senėjimas ir gausi emigracija lemia darbo jėgos sumažėjimą po 1 proc. kasmet, todėl kylančias Lietuvos ekonomikos problemas būtina spręsti kompleksiškai. Žvelgiant į Lietuvos darbo rinkos struktūrą, pastaraisiais metais mūsų šalyje sparčiausiai augo vyresnių žmonių užimtumas. Statistikos departamento duomenimis, šios amžiaus grupės dirbančių asmenų skaičius 2017 metais siekė net 70,5 procento. Nors jaunimo užimtumas 2017 metais taip pat didėjo, bendras jaunesnio amžiaus žmonių skaičius mažėjo, todėl darbdaviai dažniau rinkosi vidutinio ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Jaunimo įtraukimo į Lietuvos darbo rinką didinimas yra puiki galimybė kompleksiškai spręsti Lietuvos ekonomikos problemas.

Darbo rinka susiduria su darbuotojų senėjimo, darbuotojų trūkumo problema, tačiau atsisakoma papildomos darbo jėgos, papildomų pajamų į biudžetą, o dar blogiau – atsisakoma suteikti patirtį jaunuoliams, kurie ateityje turės įsitraukti į darbo rinką. Kalbame apie gerovės valstybę, tačiau nesugebame pasirūpinti savo piliečiais, nors darbuotojų trūksta. Nemanau, kad dėl to kalti darbdaviai, juk jų tikslas turėti darbuotojų, ypač sezoniniams ir nenuolatiniams darbams, o moksleiviai yra idealus pasirinkimas. Sezonui pasibaigus, dauguma šių žmonių grįš į mokyklas arba į universitetus.

Per šiuos metus teko bendrauti su daugiau nei 500 jaunų žmonių, kurie jau pasirengę žengti į darbo rinką. Jie visi teigė, kad bandys ieškoti darbo vasaros laikotarpiu. Šiuo metu Lietuvos darbo birža gali pasiūlyti 133 darbo vietas jaunesniems nei 18 metų asmenims. Pasak darbo biržos atstovų, jos sistemoje yra užsiregistravę darbo ieškantys 77 asmenys iki 18 metų, tačiau į jaunimo darbo centrus per dieną ateina apie 100 moksleivių, kurie domisi galimybe dirbti. Tad sunku suprasti, ar jiems pavyks „sutilpti“ į tas 133 laisvas darbo vietas?

Šią vasarą savo jėgas Lietuvos darbo rinkoje išbandžiusi moksleivė Gerda Kanceriūtė, kalbėdama apie jaunimo nedarbą Lietuvoje, akcentuoja, kad įstatymai, reglamentuojantys jaunimo įdarbinimą, nepalankūs jaunimui. Nedarbo lygis Lietuvoje – 7,5 procento. Taigi jaunimui ieškoti darbo nelengva: didžiausia išdaiga, su kuria susiduria pirmojo darbo ieškantys jauni žmonės, yra patirties reikalavimai ir pilnametystė. Neturintiems aštuoniolikos siūlomas tik fasuotojo arba krovėjo darbas, kadangi kavinėse arba parduotuvėse prie kasos aparato nepilnamečiams dirbti draudžiama. Fasuotojams žadama „įspūdinga“ iki 400 eurų alga, neatskaičius mokesčių, alga priklauso nuo darbo rezultatų. Vienintelis reikalavimas – šiek tiek fizinio aktyvumo.

EBPO pateiktoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rekomenduojama teikti veiksmingesnę pagalbą bedarbiams, ieškantiems gero darbo. Anot premjero Sauliaus Skvernelio, „strateginis Vyriausybės tikslas – Lietuva turi tapti konkurencingiausia investicijų pritraukimo, darbo jėgos apmokestinimo ir gyvenimo kokybės šalis regione.“ Tačiau šiuo metu valstybės požiūris į jaunimo nedarbą yra toks, kad negina jauno piliečio saviraiškos darbo rinkoje.

Problemų dėl jaunimo nedarbo Lietuvoje šaknys glūdi valstybės požiūryje tiek į darbdavius, tiek į mūsų moksleivius. Dirbtinai kuriamos problemos, dideli biurokratinio popierizmo kalnai, atrodytų, dirbama ne tam, kad jauno piliečio teisės būtų apgintos, o tam, kad darbdaviai būtų atgrasyti nuo jaunų asmenų įdarbinimo. Darbo kodekse nurodoma, kad minimalus darbo užmokestis mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, taip paliekant tiek daug vietos interpretacijai ir savivalei. Įsivaizduokite jauną asmenį, kuriam, atėjus dirbti, pasakoma, kad darbas yra nekvalifikuotas ir kad bus mokama tiek, kiek nurodyta įstatymuose. „Nenori, nedirbk“ – tai skamba kaip tiesioginis pasiūlymas baigus mokyklą ar studijas vykti svetur ieškoti laimės. Jei visuomet pirmoji pažintis su darbdaviu bus tokia, kaip mes išlaikysime jaunus žmones Lietuvoje, kaip atrodys regionai po dešimties metų. Džiaugiamės, kai jaunas žmogus ko nors siekia ir stengiasi pats užsidirbti pinigų, kalbame, kad jis yra pavyzdys ir norime, jog tokių būtų daugiau. Įr paskui patys ne žodžiais, o veiksmais parodome, kad mums to nereikia.

Seimas ir Vyriausybė nuolat kalba apie biurokratinio aparato mažinimą, jaunimo užimtumą. Tačiau kol kas šie darbai nepajudėjo iš vietos. Turime realią problemą, kurios sprendimui tereikia politinės valios. Šio sprendimo vaisius galėtume skinti jau kitą vasarą, ir tie vaisiai būtų ne tik didesnis jaunimo įsidarbinimas, sumažėjęs šešėlis ar surinkti mokesčiai, bet ir didesnis jaunų žmonių pasitikėjimas savo valstybe. Tik ar kas nors pagaliau imsis tai spręsti?

Tomas Jakutavičius yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"