Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kodėl prabilta apie santykių gerinimą

 
2018 01 09 6:00

Likus mažiau nei mėnesiui iki tragiškų Sausio 13-osios įvykių minėjimo du Lietuvos aukščiausios valdžios atstovai – prezidentė ir premjeras – pateikė savo vertinimus dėl galimo santykių su Maskva gerinimo. Kaip suprasti tokius jų žingsnius?

Iki šiol Lietuvoje labiau komentuotas ir vertintas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, tačiau pirma apie santykių su Rusija gerinimą prabilo šalies prezidentė. Prieš Kalėdas duodama interviu interneto portalui 15min.lt ji teigė, jog Lietuva galėtų pakeisti požiūrį į Maskvą, jei ši atsisakytų okupuotų teritorijų Ukrainoje, agresyvios politikos Rytų Europoje, kišimosi į demokratinius rinkimus. Tąkart prezidentė pabrėžė, kad kintant geopolitinei situacijai Lietuva turi būti pasirengusi keisti poziciją Rusijos atžvilgiu, bet neatsisakyti vertybių. Juk su kaimynais geriau bendrauti, prekiauti, negu kariauti.

Lietuvoje šis mūsų valstybės vadovės pareiškimas liko beveik nepastebėtas. Tačiau jis sulaukė dėmesio Vakaruose ir Rytuose. Juk po Krymo aneksijos mūsų šalis palaiko tik minimalius ryšius su Maskva, o Lietuva su prezidente D. Grybauskaite priešakyje iš Europos Sąjungos (ES) ir NATO narių yra viena griežčiausių Rusijos kritikių.

Prieš skelbiant svarbius pareiškimus apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, gerai būtų susėsti prie vieno stalo ir parengti bendrą poziciją.

Vakarai kol kas tik stebi pozicijos pokyčius, tuo metu Maskva nedelsė įgelti. Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova, kuriai aukščiausia valdžia neretai leidžia išsakyti ir ironiškas pastabas Vakarų atžvilgiu, kai to nenori daryti, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pažymėjo, kad jei tai ne viešųjų ryšių triukas, o rimtas, apgalvotas sprendimas koreguoti tradicinę poziciją, Maskva padėtį vertins ne tiek pagal pareiškimus, kiek pagal realius darbus.

Kremlius linkęs negirdėti, jog D. Grybauskaitės žodžiai visiškai atitinka Vakarų poziciją kritikuoti Rusiją už jos agresyvią politiką Ukrainoje, bet kartu priminti, kad jei Maskvos pozicija pasikeistų, būtų siekiama dialogo su Rusija. Tiesa, D. Grybauskaitės pareiškimuose užuominų apie dialogą beveik nebūdavo, todėl Vakaruose jie ne visada sulaukdavo palankaus vertinimo. Rusijos URM atstovė, kaip įprasta Kremliaus viešajai diplomatijai, viską apvertė aukštyn kojomis.

Nepraėjus nė porai savaičių po prezidentės interviu savo nuomonę apie santykių su Rusija gerinimą feisbuke netikėtai paskelbė premjeras S. Skvernelis. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra vienintelė ES valstybė, politiniu lygmeniu nepalaikanti jokių ryšių su Rusija. Premjero įsitikinimu, nors ši šalis –labai sudėtinga kaimynė, o Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo aneksijos, laukia Minsko susitarimų įgyvendinimo ir nekalba apie sankcijų Rusijai peržiūrėjimą, vis dėlto reikia turėti galimus komunikacijos su Rusija kanalus.

Kaip ir buvo galima tikėtis, į S. Skvernelio žodžius Maskva kol kas niekaip nereagavo. Rusijos žiniasklaida įdėmiai stebi politinį gyvenimą Lietuvoje. Ten jau netrūksta svarstymų, kas, D. Grybauskaitei baigus kadenciją, galėtų pasikeisti Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje po rinkimų, jeigu juos laimėtų vienas ar kitas kandidatas. Neatmetu tikimybės, kad Maskva, skirtingai nei dėl ironiškos pastabos Lietuvos prezidentės atžvilgiu, tylės, o gal net parodys reveransą dėl S. Skvernelio pareiškimo, nes tiki, kad jis yra vienas kandidatų ir galbūt kitų rinkimų laimėtojas.

Į diskusiją apie S. Skvernelio pareiškimą Lietuvoje įsitraukė kiti galimi kandidatai į prezidentus. Kalbėti Edmundo Jakilaičio laidoje buvo pakviesti Vygaudas Ušackas ir Gitanas Nausėda, bet ne pats S. Skvernelis, nors yra įvardijamas kaip galimas kandidatas į prezidentus. Be to, būtent jo nuomonę laidos dalyviai vertino. Briuselio nuomonę, palaikydamas S. Skvernelį, perdavė eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Diskusija bet kokiu klausimu – sveikintinas dalykas teisinėje demokratinėje valstybėje. Tik būtų blogai Lietuvai tapti manipuliacijos objektu kitų šalių politikoje.

Todėl prieš skelbiant pareiškimus apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, gerai būtų susėsti prie vieno stalo ir parengti bendrą poziciją.

Abu mūsų valstybės vadovų pareiškimai nuskambėjo artėjant Sausio 13-osios įvykių metinėms. Netrūksta politologų, politikos apžvalgininkų svarstymų, kad apie gerus santykius su Rusija kai kurie mūsų politikai gali kalbėti siekdami populiarumo. Bet kaip tai suprasti, kai šių dienų Rusija agresyvumu kaimynų atžvilgiu pranoksta net Sovietų Sąjungą tomis sausio dienomis?

Atsakymo turėtume ieškoti ne tik Rusijos politikoje, bet ir vertindami Lietuvos vidaus politikos ydas, kai dalis mūsų šalies žmonių į Rusiją ima žvelgti kitaip.

Alvydas Medalinskas – Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"