Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kodėl nereikia bijoti lietuvių VBE liberalizavimo

 
2017 11 23 12:53

Tegul visi nesijaudina – Švietimo ir mokslo ministerija žada dar kartą keisti egzamino vertinimo „absoliutaus nulio“ – t. y. tokios situacijos, kai rašinys išvis nevertinamas ir egzaminas neišlaikytas – sąlygas. Anksčiau viena iš sąlygų buvo, kad absoliutus nulis rašomas tada, kai nepasiremta nei vienu privalomu autoriumi. Po pakeitimų – tik tuo atveju, jeigu parašyta kita tema. 

Dabar, kilus pasipriešinimui, grįžtama prie senosios tvarkos: nepasirėmus nei vienu privalomu autoriumi iš 36, rašinys anuliuojamas. Shakespeare‘as, Goethe, Camus, Kafka kaip galimi pagrindiniai egzamino autoriai visgi lieka. Ko gero, sulauksime dar gerokai riksmo dėl šių nelaimėlių, bet...

Siaubas: raštingas žmogus išlaikys lietuvių KALBOS ir literatūros egzaminą!

Ką jau padarysi, jeigu nevisavertiškumo kompleksas toks didelis, kad bijomasi, jog 4 užsieniečiai gali kažkaip „nurungti“ 32 Lietuvos autorius.

Katastrofistai buvo kaip reikiant padidinę apsukas ir liūdnai pranašavo tautos bei valstybės, o dar svarbiau – pamatinių vertybių „griūtį“. Nei 4 iš 36 užsienio autoriai, nei visgi šiek tiek pakeistos egzamino išlaikymo sąlygos tikrai to nesugriaus, netgi priešingai. O koks beliko pagrindinis pokytis, paklausite? Paprasta: parašius mažiau negu 250 žodžių anuliuojama tik gramatika, o ne visas rašinys. Ir, žinoma, laimė mokiniams – per egzaminą nebūtina remtis prie temos nurodytais autoriais, galima rinktis kitą iš privalomų sąrašo.

Tačiau nebuvo blogas net ir pirmasis keitimas – kad nepasirėmus privaloma literatūra tik turinys „nulinamas“, o pagal gramatikos kriterijus vertinama toliau. Taigi raštingas mokinys būtų galėjęs kažkokį nedidelį balą gauti ir minimaliai išlaikyti egzaminą net ir nepasirėmęs privaloma programine literatūra samprotavimo rašinyje. Siaubas: raštingas žmogus išlaikys lietuvių KALBOS ir literatūros egzaminą!

Tik štai kur klaidinga logika: raštingas žemo balo būtų nenorėjęs, todėl vis tiek skaitęs ir mokęsis, o neraštingas nepraslydęs – neišlaikęs vis tiek, nes priveltų krūvas klaidų. Nes turinio 0 reiškia –42 taškus nuo bendros sumos. Todėl tos kalbos apie tai, kad ministeriją palaikantys žmonės nekenčia lietuvybės ir kad Tapinas prilyginamas Škėmai, o Vanagaitė Milošui, yra nesąmonė. Nuo kada –42 taškai yra lygiava? Tačiau gerai, kad nesusipratimai išsklaidyti ir dabar visiems aišku: taip, reikia remtis privalomu autoriumi. Ramiau.

Bet šitokios putos dėl iš esmės minimalių pakeitimų rodo, kad ten, kur paliečiamas kalbos klausimas, kalba emocijos, o ne logika. Įvairių epitetų pokyčius palaikantiems pasipylė. „Nomadų karta, kuriai gražiau viskas, kas nelietuviška“? „Sąmokslas prieš valstybę“? Jūs rimtai? Nuo kada lituanistams taip patinka autoritarizmas ir privalomas socialinis reguliavimas – net ir vyresniųjų klasių moksleivių, kurie tuoj išeis į universitetą? Ar tikrai užsienio literatūra mus žaloja? Ką tuomet veikiame mes, mokytojai, kad jau nepaaiškiname, kuo Škėma geriau už Vanagaitę?..

Ir dar stebina nepedagogiškas noras BŪTINAI priversti mokinius kalbėti tą, ką reikia, ir taip, kaip reikia. Labai baisu, kad nepaadoruos Škėmos? Įrodykime, kad ten – geras, svarbus, prasmingas kūrinys, ir pasirems juo. Parodykime, kad Donelaitis ne be reikalo į UNESCO įtrauktas, ir skaitys jį, mėgausis. Beje, šitie dalykai dar priklauso ir nuo klasės – kai kurie vienuoliktokai noriai skaito Biliūną ir Šatrijos Raganą, o kiti – nuo jų beveik vemia ir sako: duokit mums Kafką ir Savickį. Bet kuriuo atveju mokiniai nėra banditai, kurie tik ir žiūri, kaip tautą sugriauti. Apie tai, kad Maša nešioja NKVD kepuraitę, sužinojau iš pasipiktinusių mokinių. Man ta Maša – buvus nebuvus. Nemačiau nei vienos serijos. Ar jie matė, nežinau, bet kažkaip atraportavo man.

Neįsivaizduoju, kodėl sąmoningas žmogus gali norėti ką nors apgaudinėti, piktybiškai nesiremti programine literatūra ir bandyti praslysti. Neišneša galva. Tačiau puikiai suprantu ir tai, kodėl kitaip manančius tokie keitimai galėjo gąsdinti. Todėl gerai, kad šito keitimo nebus. „Privalomas“ ir yra „privalomas“, vadinasi, juo nepasirėmus užduotis neįvykdyta. Gerai, sutinku. Galų gale, prisipažįstu, kad man irgi viduriuose kažkas skausmingai apsiverčia, kai žmonės ima aiškinti, kad nereikia skaityti Škėmos.

(Dabar pagalvojau – ar atsisakyčiau Škėmos, jeigu dauguma nuspręstų, kad jis tikrai netinkamas autorius mokyklai?.. Varge, koks kazusas. Tikriausiai bandyčiau įtikinti, kad jis reikalingas. Galų gale, jei nepavyktų, pasiduočiau su kartėliu ir nusivylimu. Todėl nemanykit, mielieji Kolegos, kad į Jūsų poziciją neįsijaučiu. Dar ir kaip.)

Visiškai sutinku su tuo, kad pirmiausia reikia (-ėjo) keisti vertinimą. Tik nueikit į Nacionalinį egzaminų centrą (NEC) ir pasiūlykit ką nors :) vat pabandykit. Vertintojų akytės pasidaro apvalios kaip šito liaudiškai vadinamo emotikono: :O

Siūliau kelis dalykus. Visų pirma, kad turinio taškai nebūtų dauginami iš dviejų, nes dabar prarasdamas tašką mokinys praranda du egzamino balus. Kaip tai padaryti? Įvesti intervalą. Tarkime, už temos supratimą ir aktualizavimą ne 7 (x2), o 13–14 taškų. Kitas kriterinis lygis – 11–12. Ir t. t. Kaip įvertinti? Truputį subjektyviai. Ar dabartinis vertinimas objektyvus? Labą dieną. Tai kur problema? Nes „visuomenė nesupras“. O tai kam antras vertintojas? Kam trečias? Bet jie juk anonimiškai vertina: negali žmonės galvų sukišę pasitarti. Atrodo, kad visi vagys ir banditai.

Du rašinių tipai – „samprotavimo“ ir „literatūrinis“ – yra sveiku protu nesuvokiami ir jų seniai reikėjo atsisakyti.

Antras siūlymas buvo tiesiog leisti vertintojui skirti, tarkime, 5 arba 10 taškų, jeigu rašinys jam atrodo kuriuo nors aspektu – minties plėtote, netikėtomis įžvalgomis, struktūra – labai geras ir įdomus. Tiesiog leisti vertintojui laisvai skirti tuos taškus. Kaip sakoma – pagal savo sąžinę arba sugedimo laipsnį. Nu bet kur gi ten visuomenė supras :) Nuskambėjus šitam siūlymui įsivyravo kapų tyla. Man rodos, net kvėpuot žmonės nustojo, tokia baisi pasirodė ši mintis. Esė tipo užduotis, mano galva, geriausiai būtų įvertinama holistiška, t. y. visuminiu požiūriu. Bet jo neįdėsi į 100 balų. Va ir stop, mašiną – nėr benzino, kaip močiutė sako.

Tačiau tikroji problema yra programų: žinoma, kad mokiniai rašo ir rašys klišėmis, nes dabar į programą prikišta visko: raštijos, kuria sėkmingai galėtų užsiiminėti istorikai ar pilietiškumo pagrindų mokytojai, konteksto, kurio aprėpti neįmanoma, ir kt. Du rašinių tipai – „samprotavimo“ ir „literatūrinis“ – yra sveiku protu nesuvokiami ir jų seniai reikėjo atsisakyti. Rašinys yra rašinys. Jeigu temoje yra žodis „literatūra“, rašai apie literatūrą, jeigu nėra – vadinasi, rašai „laisva tema“, t. y. samprotauji. Kokie čia dar burtažodžiai su kilometrinėmis instrukcijomis...

Be to, jau ne kartą sakiau ir darkart pakartosiu: dabartinė programa neturi jokio edukologinio pagrindo, tik ideologinį. Kitados UPC tinklalapyje cirkuliavo toks rekomenduojamas planas, kuriuo maloniai pasidalino viena kolegė: XX a. pradžios literatūrai skirti 30 pamokų, į kurias įeina tokios temos: „Realizmas. Psichologinė ir socialinės tikrovės analizė. Realizmo poetika. Neoromantizmas: romantizmo tąsa ir modernizmo pradmenys. Biliūnas. „Liūdna pasaka“. Pasirinkti apsakymai. Vaižgantas. „Dėdės ir dėdienės“. Šatrijos Ragana „Sename dvare“. Krėvė. „Skirgaila“. Dar buvo numatoma per tas 30 pamokų išsiaiškinti Čechovo, Maupassant‘o tematiką ir problematiką, padiskutuoti apie kultūros vedlius – Čiurlionį, Vydūną, Būgą, Riomerį, – Biliūno silpnųjų temą palyginti su Dostojevskio, Krėvės Skirgailą – su Hamletu... Ir dar buvo rekomenduojama parašyti 5 literatūrinius ar samprotavimo rašinius.

Nekomentuosiu šių apimčių, nes kiekvienam sveiko proto žmogui turėtų būti aišku, kad čia – cinizmas ir nieko daugiau. Apie kokį „asmeninį santykį su literatūra (kultūra)“, vieną iš literatūrinio ugdymo tikslų, numatytą dokumentuose, čia dar galima kalbėti?.. Labiau panašu į „Hesburger“ restoraną: privažiuoji, pasiimi, mašinoje sukemši tą nelabai skanų mėsainį ir nuvažiuoji. Tik virškinimo problemos, nieko daugiau.

Dabartinė iki absurdo užputojusi situacija rodo, kad literatūra tebėra šventa karvė, toks graudus ir kančios kupinas reikalas, ir todėl bet kokie pokyčiai, susiję ne su ideologija, o su sveiku protu, dalies bus iškart atmetami.

Kol šito klausimo neišspręsim, belieka tik kosmetiškai remontuoti griūvantį namą. Toks ir buvo šių metų pakeitimų tikslas – kadangi radikaliai nei egzamino, nei juolab ugdymo programų keisti negalima (teisiškai tai daroma tik prieš dvejus metus, galų gale – man gaila vaikų, kurie su radikaliais pokyčiais turėtų gyventi), priimti minimalūs pakeitimai kaip atsvara temų, programos, to išpreparuoto į balažinkiek grafų vertinimo ir kt. košei. Kas norės, galės rašyti taip, kaip įpratęs. Prie temų bus nurodyti rekomenduojami Lietuvos autoriai. Literatūrinio rašinio temose itin svarbi taps temos formuluotė: ar yra žodelis „lietuvių“, ar ne. Nes jeigu yra, vadinasi, apie Kafką ir norėdamas neparašysi.

Dabartinė iki absurdo užputojusi situacija rodo, kad literatūra tebėra šventa karvė, toks graudus ir kančios kupinas reikalas, ir todėl bet kokie pokyčiai, susiję ne su ideologija, o su sveiku protu, dalies bus iškart atmetami. Ir būtent tai toliau kurs tą nesaugumo atmosferą, kuri ir neleidžia nei konstruktyviai ramiai diskutuoti, nei kažko keisti, nes pokyčiams būtinas bent minimalus pasitikėjimas. Įvertintų ir tą rašinį mokytojos be 100 lentelių, jeigu visuomenė (ir kai kurie kiti lituanistai) nustotų visur matyti priešus.

Manot, man čia labai patinka rašinėt ir rėkaut? Tikrai?.. Atsibodo iki gyvo kaulo. Tiesiog jaučiu, kad šitie dalykai skausmingi ir svarbūs, nes nuo jų priklauso, kaip gyvensim, kokio intelektualinio pajėgumo žmonės ateis į universitetus, o tada – kaip suprasime mokslo (ypač tai aktualu į kampą spraudžiamiems humanitarams) tarptautiškumą: ar kaip beverčių straipsnelių rankiojimą po neaiškius britų kaimo koledžo žurnalus, ar kaip gebėjimą matyti save pasaulyje, o pasaulį – savyje ir prasmingai apie tai kalbėti. Turbūt naiviai skamba, bet tikrai manau, kad nuo požiūrio į mokyklos programas ir ugdymą visa tai ir prasideda.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"