Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Klausimas: kaip supriešinti politinę Tautą?

 
2017 11 21 13:17

Situacija: vienišas teatro žibintas apšviečia scenos vidurį, kur lovoje paskutines dienas skaičiuoja senas verslininkas. Negrabiai griežta ir raukšlėta ranką stvėręs tarnui už kairės rankovės, jis teisininkui diktuoja savo pomirtinę valią. Kadangi nei vaikų, nei anūkų, o ir artimiausi giminaičiai išmirę arba užpykę, žilas garbėtroška įsako nuo dabar pradėti leisti jo pinigus laidotuvių ceremonijos organizavimui ir antkapiui.

Te trenkia į mane karbauskiškos neopagonybės žaibas, bet būtent tokia sudegusio teatro scena man šauna galvon, kai pamąstau apie artėjančio šimtmečio suirutę. Ne vienas nujautėme, kad bus panašiai. Kaip ir Vilniui tampant Europos kultūros sostine, buvo matyti, kad projektai štampuojami ne dešimtimis, o šimtais. Aišku, atitinkami biurokratai man atsakys, kad viskas buvo ir viskas yra gerai, bet akivaizdu, kad viskas nėra gerai. Ir tai – ne vien biurokratų problema.

Lukiškių aikštės projekto „Ramybė“ autorius buvo įspėtas, kad jo sąmata yra per didelė, todėl reikia numažinti. Kai sąmata buvo sumažinta, projektas dėl to ėmė nebeatitikti viešųjų pirkimų reikalavimų.

Ką jau padarysi, kai jau taip pasiklojome migį prieš šimtmečio šventę. Tegul eina ta renginių pusfabrikačių pasiutpolkė nelyg kelių mėnesių nenutrūkstama „Duokim garo!“ transliacija. Eis ir praeis. Bet šis tas liks ir tai itin neramina.

Šimtmečio proga bandyta per porą metų surengti beveik visų apylaisvių miesto erdvių įpaminklinimo akciją. Kožną medžių paunksmėje nesantį Marijos žemės grumstelį norime pridengti milžinišku paminklu. Nes reikia – šimtmetis ant nosies.

Pritariu, kad reikia pagerbti didvyrius ir istorines asmenybes – ne visiems herojams atseikėta pakankamai. Reikia pasistengti, kad jų atminimas būtų žinomas kartoms, kurios seks po mūsų. Bet tų asmenybių darbai turėtų įpareigoti. Jei jau darome paminklą vedini pagarbos, gal verta tą paminklą padaryti estetišką, su idėja ir pilnai išpildytą, o ne būtinai mėginti įlipti į šimtmečio traukinį, nors ir vėluojant tiek, kad nespėta net užsimauti kelnių.

Neramu stebėti Lukiškių aikštės projekto raidą, kurios istorijoje daugiau vingių nei vidutinio „Privalome-tuč-tuojau-pastatyti-Vyti-Lukiškių-aikštėje,-kad-ir-iš-plastilino“ vograutojo galvoje. Visas projektas buvo pilnas keistų precedentų. Pavyzdžiui, vieną Lukiškių aikštės rengimo konkursų laimėjusio projekto „Ramybė“ autorius buvo įspėtas, kad jo sąmata yra per didelė – niekas neduos tiek pinigų, todėl reikia atsisakyti brangesnių materialų ir numažinti sumą. Kai sąmata buvo sumažinta, projektas dėl to ėmė nebeatitikti viešųjų pirkimų reikalavimų. Naujam konkursui skelbti buvo per mažai laiko.

O tada meras, spaudžiamas šimtmečio, nutarė, kad skelbs kitą konkursą, tik jau nebe profesionaliems projektuotojams, o paprastiems stroikininkams, idant įšoktų į nuvažiuojantį traukinį. Kadangi laimėjusiųjų naująjį mero konkursą ekspertizė nebuvo begaline, jie pasirašė bendradarbiavimo sutartį su užpraeito konkurso antros vietos laimėtoju.

Būtent dėl to, vietoj gana neutralaus „Ramybės“ išplanavimo, turėsime visiškai kitą – su Gintaro Čaikausko „Rėdos ratu“ pačiame aikštės centre. Turėjome mes pagoniškas šaknis kažkada senovėje, sakys kažkurie, pateikdami Rėdos ratą kaip istorinę vertybę. Bet faktai yra kitos prigimties – Rėdos ratas yra visiškai šviežias postmodernaus sąmonės srauto vaisius. Nerasite jokio istorinio ar net bet kokio kito šaltinio, kuris būtų senesnis nei 40 metų ir jame būtų aprašytas Rėdos ratas. Tai yra neopagonių išsigalvojimas, kuris atrodo štai taip:

Kiek gelmės neišsemiamos panašių šaknų žodžiuose, apjuostuose apskritimu, ar ne? Slėptis turėtų net Greimas su savo semiotiniu kvadratu. Man atrodo, kad ne tik kiekvienam katalikui, bet ir tiesiog protaujančiam lietuviui turėtų būti įžeidimas centrinės valstybės aikštės vidury įgrūsti su tikrove nieko bendro neturintį gogelmogelį.

Ne mažesnis ažiotažas vyksta ties Kryžkalnyje įgyvendinsiamu projektu. Ten, vietoj ilgai reklamuoto puikaus paminklo „Žvalgai“, kuriam neliesai buvo aukota, kuriam jau ir vieta išpirkta, patyliukais brukama kitkas. Ten, kur tikėtasi tikrai žavinčio ir turiningo istorinio paminklo, projekto pagrindinis koordinatorius be didesnių aiškinimų jau mato būsiantį gigantišką menkavertį kardą. Tiesa, apie kardo autorių menininkų sluoksniuose tikrai nevyrauja vienpusiškai šiltos nuomonės.

Ar dėl tokių projektų mums visiems nereikia giliai įsižeisti ir permąstyti istorinės atminties ir įpaminklinimo idėjas?

O dabar grįžkime prie Lukiškių. Reziumuokime sau, kas yra Vytis, o gal tada kažką ir nuveiksime. Vytis man nėra kažkoks romanticizmo biezdarius su 8 centnerius sveriančiais šarvais, užsilipęs ant žemaituko, kurį skulptorius nori sutverti su perlūšiančio skeleto deformacija. Vytis yra idėja ir aš norėčiau jį matyti įgyvendintą kaip idėją – veržlumą ir budrumą, o ne milžiniškos šachmatų partijos pasimetusią figūrą, gamintą Kinijoje.

Net ir mažytei trimilijoninei tautai Rytų Europoje įmanoma turėti gražų Vyčio paminklą, kuris įkūnytų visą Lietuvos istoriją, o ne konkretų laikmetį, įkalintą amžino įšalo gremėzdiškume. Tik gali būti, kad jo autorius dar negimė.

Vytis yra idėja ir aš norėčiau jį matyti įgyvendintą kaip idėją – veržlumą ir budrumą, o ne milžiniškos šachmatų partijos pasimetusią figūrą, gamintą Kinijoje.

Palikime bent keletą laisvų grumstelių ir ateities kartoms, jei dabar nesigauna. Jei dar turime ir turėsime parako, kažkokiais paminklais reiks minėti ir 200, ir 250 metų jubiliejus. Nereikia persistengti su antkapiais, jei tikime saulę tekėsiant ir po 2018-ųjų.

____

Addendum

Klausimas: Kaip supriešinti politinę Tautą?

Atsakymas: Bandant apjungti demokratiškai renčiamą politinę Tautą su jos istorija per keletą konkrečių objektų, dėl kurių atsiradimo reikia spręsti pačiai Tautai.

Dovydas Skarolskis – politikos apžvalgininkas, komunikacijos specialistas, Jaunųjų konservatorių lygos tarybos narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"