Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kiekvienam gyventojui – po asmeninį finansininką

 
2017 12 14 6:00

Nuo kitų metų kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis nekilnojamojo turto (NT), kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, privalės tapti bent šiokiu tokiu finansininku. Bet galės rinktis ir kitą variantą – pasisamdyti mokesčių specialistą. Arba dar vieną variantą – tiesiog metus palaukti, kol mokesčių administratoriai išieškos nesumokėtą nekilnojamojo turto mokestį ir delspinigius.

Kad Seimo nariai susivoktų, ką priėmė, o visuomenė tai žinotų, dera pacituoti: Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas ir nustatė fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu.

Toliau – apie patį progresą. Yra keturios pozicijos: turtas iki 220 tūkst. eurų (nereikia mokėti mokesčio), iki 300 tūkst eurų (0,5 proc. tarifas taikomas daliai, viršijančiai 220 tūkst, eurų), iki 500 tūkst. eurų (1 proc. tarifas turtui nuo 300 tūkst. eurų) ir daugiau kaip 500 tūkst. eurų (2 proc. tarifas turto daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų). Kitokie mokesčių intervalai nustatyti tris ir daugiau vaikų auginantiems asmenims.

Bet ir tai dar ne viskas. Neapmokestinamoji vertė yra skaičiuojama vienam asmeniui. Tad jeigu valdomas šeimos turtas, kiekvienas jos narys, kuriam tas turtas priklauso, turi savarankiškai viską susiskaičiuoti – savo būstą, antrą būstą, garažą, šiltnamį, inžinerinį statinį ir t. t., – o tada, pasitelkęs Registrų centro duomenų bazę, įvertinti visus šiuos statinius, deklaruoti valdomą NT ir galiausiai sumokėti mokestį. Tačiau kai yra tiek apmokestinimo pozicijų, išlygų ir dalybų, gali suklysti net finansų genijus. Ir tuomet jau bus skaičiuojami delspinigiai.

Pamėginkime suskaičiuoti. Pradėkite nuo to, ar tikrai sutuoktinis ir kiti šeimos nariai, kurie yra NT valdytojai, įrašyti kaip bendraturčiai. Registrų centro įrašas, kad tai „šeimos turtas“, dar neleidžia dalytis NT su sutuoktiniu, jeigu kitoje eilutėje nurodytas tik vienas turto savininkas. Trumpai tariant, turtas priklauso šeimai, bet jeigu neparašyta kitaip, mokesčiai skaičiuojami tik nurodytam savininkui.

Jau sunku suprasti? Tai tik pradžia.

Jeigu taip nutiko, kad turite butą (ar namą), vasarnamį, garažą ir šiltnamį, jūsų NT vertė, tikėtina, viršija 220 tūkst. eurų. Tačiau valstybė yra draugiška – ims mokestį tik nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų. Jei butų, kuriuos galbūt nuomojate, garažų ir šiltnamių turite daug, teks viską susiskaičiuoti: jeigu turto yra už 550 tūkst eurų (pagal Registrų centrą), reikės mokėti 0,5 proc. už jo vertę nuo 220 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, 1 proc. – už dalį nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, 2 proc. – už dar didesnės vertės turtą.

Deklaravimo technologija Lietuvoje ne apgailėtina, o apverktina. Tai ne metafora, tai realybė, su kuria susiduria kiekvienas, kuriam tenka deklaruoti turtą ir pajamas. Vyriausybės ir Seimo politikų pareiškimai apie visuotinį pajamų ir turto deklaravimą (artėjant Kalėdoms) primena tikėjimą, kad Kalėdų Senelis ropščiasi į namus pro kaminą, net jei to kamino nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada, jog kitąmet sistema taps draugiška vartotojams.

Viskas paprasta: neturi finansininko išsilavinimo – ieškok šeimos finansininko.

Seimas palaimino valstybės biudžetą. Iš tiesų dokumentas nei geras, nei blogas. Palopyta kairėje, palopyta dešinėje. Daug metų tai darė visos ankstesnės vyriausybės. Biudžetą lydi premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos pažadai, kad jau kitąmet bus geriau, o po metų – dar arčiau socialinio rojaus.

S. Skvernelio duotas žodis niekuo nesiskiria nuo Algirdo Butkevičiaus, Andriaus Kubiliaus ar Gedimino Kirkilo pažadų, kai šie vadovavo Vyriausybei. Nepamenu, kad kuris nors premjeras būtų žadėjęs, jog kitąmet bus blogiau.

Blogiau yra įstatymai, kurie varo į neviltį mokesčių mokėtojus. Toks yra ir NT progresinių mokesčių įstatymas. Valstybei paprastas skaičiuoti ir piliečiams lengvesnis būtų visuotinis nekilnojamojo turto apmokestinimas – nuo nulio iki pabaigos. Neprogresinis. Valstybė laimėtų suskaičiavusi, kiek yra nekilnojamojo turto ir kiek realių jo valdytojų. Be to, tai išlaisvintų dalį finansininkų – VMI ir taip guodžiasi, kad trūksta specialistų.

Ar tai įmanoma? Tikriausiai ne. Lietuvoje mokesčių sistema, užuot paprastėjusi, tampa vis painesnė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"