Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kiek turi uždirbti sėkmingas meras?

 
2018 02 10 6:00

Kai imama kalbėti apie valdančiųjų politikų atlyginimus, tai iškart patraukia dėmesį, kelia diskutuojantiesiems daug emocijų ir būna sunku aptarti šį klausimą iš esmės. Kadangi vyksta valstybės valdomų įmonių reforma, numatoma valstybės tarnybos pertvarka, todėl ir merų algų klausimas negali likti nuošalyje. Teisingai nustatytas atlyginimas yra pagrindinis darbo rezultatų įvertinimo būdas.

Kai imama kalbėti apie valdančiųjų politikų atlyginimus, tai iškart patraukia dėmesį, kelia diskutuojantiesiems daug emocijų ir būna sunku aptarti šį klausimą iš esmės. Kadangi vyksta valstybės valdomų įmonių reforma, numatoma valstybės tarnybos pertvarka, todėl ir merų algų klausimas negali likti nuošalyje. Teisingai nustatytas atlyginimas yra pagrindinis darbo rezultatų įvertinimo būdas.

Šiuo metu merų ir vicemerų atlyginimai aptariami įstatyme, numatančiame vos vieną kriterijų: ar savivaldybės gyventojų skaičius siekia 100 tūkst., ar ne. Iš esmės merams mokama tik už statusą, net ne už asmeninį, o už vadovaujamos savivaldybės, ir nėra jokių galimybių atlyginti už gerus arba blogus asmeninio darbo rezultatus. Taigi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų vadovai gauna didesnį atlyginimą nei visų kitų savivaldybių merai. Po kitų rinkimų Šiauliai tikriausiai iš didžiųjų savivaldybių sąrašo iškris, tačiau 100 tūkst. gyventojų slenkstį perlips Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės. Be šio vieno numatyto kriterijaus, merai dar gauna priedus už stažą, papildomą darbą ir t. t. Viską apibendrinus, daugiausia uždirbančių merų dešimtukas susidaro labai keistas: Vilniaus, Utenos, Šalčininkų, Kretingos, Varėnos, Rietavo savivaldybės, Joniškio, Pasvalio, Jurbarko, Radviliškio, Kauno, Telšių ir Alytaus rajonų savivaldybių vadovai.

Savivaldybės darbuotojų atlyginimai neatsiranda iš Šv. Dvasios, jie mokami iš vietos biudžeto, į kurį suplaukia mokesčiai.

Pasaulinėje vadyboje jau seniai žinomas principas, kad specialisto atlyginimas kyla priklausomai nuo darbo rezultatų ir priskirtos atsakomybės. Vyriausybė jau yra pradėjusi valstybės valdomų įmonių reformą, kuri siejama ir su jų vadovų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka. Gerų įmonės rezultatų pasiekusiam vadovui mokami labai dideli atlyginimai. Panašiai žadama reformuoti ir valstybės tarnybą, kad valstybės tarnautojai būtų motyvuojami dirbti efektyviai. Susidaro paradoksali situacija, kai meras uždirba gerokai mažiau nei jam atskaitingi savivaldybės įmonių vadovai. Sostinės meras uždirba beveik dukart mažiau nei „Vilniaus vandenų“ (5,5 tūkst. eurų), Vilniaus šilumos tinklų (4,9 tūkst. eurų), „Vilniaus viešojo transporto“ (4,2 tūkst. eurų) ir daug kitų merui atskaitingų įmonių direktoriai.

Grįžtant prie kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti reguliuojamas mero atlyginimas, jų galėtų būti kur kas daugiau nei vien gyventojų skaičius. Žinoma, šis kriterijus galėtų likti. Bet gal dar geriau būtų reikalavimas įvertinti gyventojų skaičiaus pokytį: priemoka merui už gyventojų gausėjimą ar algos mažinimas už jų mažėjimą? Greitai susiklostys paradoksali situacija, kai bus savivaldybės su solidžiai apmokamais merais, gausiomis administracijomis, bet beveik be gyventojų. Dabar, kai gyventojų skaičius tarp savivaldybių skiriasi daugiau nei 100 kartų, yra apie ką pagalvoti. Vilniuje yra apie 550 tūkst. gyventojų, Neringoje – vos 3 tūkst., Birštone – 4 tūkst., Rietave – 7 tūkstančiai. Galbūt mažiausių savivaldybių merai galėtų dirbti panašiai kaip tarybų nariai ir jiems būtų atlyginama tik už konkrečiai sugaištą laiką?

Vos pradėjau kalbėti apie šią problemą, iškart gavau piktų laiškų. Esą nieko jokiu būdu negalima keisti, nes nuo merų neva niekas nepriklauso, jie nieko negali padaryti, todėl jiems būtina įstatymu įtvirtinti didelį atlyginimą, ir tiek. Tuomet būtų logiška jiems visai nemokėti atlyginimo, jei jie tėra karaliai be valdžios? Visgi reikia prisiminti, kad savivaldybės darbuotojų atlyginimai neatsiranda iš Šv. Dvasios, jie mokami iš vietos biudžeto, į kurį suplaukia mokesčiai. Jeigu savivaldybėje trūksta investicijų, nėra gerai mokamų darbo vietų, jei savivaldybė katastrofiškai mažėja, tai ir įplaukos bus mažos. Daugelis savivaldybių gyvuoja tik todėl, kad yra dotuojamos. Kol kas merai mielai kalba apie didesnes galias, tačiau visai nenori matyti realybės, kad daugumą savivaldybių finansiškai remia Vilniaus miestas, kur mokesčių surenkama daug ir jie perskirstomi regionams, kuriems trūksta investicijų. Štai Šalčininkų ar Rietavo merai džiaugiasi dideliais atlyginimais, tačiau tiesioginių užsienio investicijų rajonuose yra beveik nulis. Atlyginimus šiems merams uždirba vilniečiai, bet ar taip turi būti?

Seime įregistravau pasiūlymą, kad merų ir vicemerų algos būtų susietos su vidutiniu atlyginimu konkrečioje savivaldybėje, tačiau Seimo teisininkai tokį pasiūlymą įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai, ir jis nukeliavo į šiukšlių dėžę. Pagal mano pasiūlytas pataisas, mero ir vicemero pareiginę algą būtų tvirtinusi savivaldybės taryba, kaip rekomenduoja Europos susitarimai, tačiau mero alga nebūtų galėjusi viršyti 2,5, o vicemero – 2 vidutinių tos savivaldybės gyventojų mėnesinių darbo užmokesčių. Pusei vadovų atlyginimai būtų galėję didėti, pusei – mažėti. Tie skaičiai galėtų būti ir kitokie, tačiau savivaldybių vadovai būtų suinteresuoti, kad gyventojų pajamos augtų, o ne mažėtų, nes tai nulemtų ir jų atlyginimus. Seimo teisininkams tokių pataisų neleidus svarstyti, teko kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų atlaisvintas kelias nuo keistų interpretacijų. KT paaiškins, ar merų atlyginimus galima susieti su rezultatais ir ekonomine bei demografine regiono situacija, o gal priešingai – viskas yra gerai ir belieka jiems tik mokėti atlyginimus už jų turimą statusą, kartu stebint, kaip nuo jų negebėjimo dirbti regionai nyksta.

Šiuolaikinėje viešojo sektoriaus vadybos teorijoje ir praktikoje siūloma, kad atlyginimas priklausytų nuo darbo pasiekimų, todėl merai neturėtų būti išimtis. Jeigu savivaldybės vadovai pritraukia investicijų, gražinama aplinka, gyventojai patenkinti ir jų gausėja, tai negaila ir daugiau mokėti. Tačiau jei savivaldybė degraduoja, klesti šešėlinė ekonomika, visi emigruoja, o lobsta tik vienas meras, nes jam mokama už statusą, tai taip negali būti!

Kęstutis Masiulis – Seimo TS-LKD frakcijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"