Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kelios mintys pasibaigus „Zapad“

 
2017 09 23 6:00

Tai buvo pirmosios „Zapad“ pratybos prie mūsų sienų po Krymo aneksijos. Ankstesnės vyko 2013 metais.

Pratybų pobūdis, vertinant ginkluotę, kurią naudojo Rusijos Federacija, buvo puolamojo pobūdžio. Viešai deklaruotas antiteroristinės operacijos scenarijus – dūmų uždanga.

Šios pratybos, kaip ir vykusios 2009 bei 2013 metais, buvo skirtos treniruotis, kaip prie vakarinių Rusijos sienų greitai permesti dideles pajėgas. Akivaizdu, kad treniruotasi kariauti su NATO.

Aplinkybės, kuriomis vyko šios pratybos, taip pat iš esmės skyrėsi nuo 2013 metų, nes NATO laiku priėmė adekvačius sprendimus – dislokuotos priešakinės pajėgos, sustiprinta oro gynyba, žvalgyba ir stebėjimas. Sulaukėme didelio politinio sąjungininkų dėmesio.

Atgrasymas suveikė gerai – Kremlius iki pratybų aktyviosios fazės gerokai mažiau eskalavo įtampą, nedrįso labai priartėti prie NATO sienų. Mano stebėjimais, ankstesnės pratybos visai arti mūsų sienų esančiuose poligonuose būdavo kur kas aktyvesnės.

Pratybos „Zapad 2017“ buvo tokios pat neskaidrios, kaip ir ankstesnės. NATO ekspertai dar įvertins jų mastą, tačiau akivaizdu, kad pratybos vyko gerokai platesnėje geografinėje erdvėje – iš esmės nuo pat Arkties iki europinės dalies pietinių pakraščių, dalyvavo tikrai ne 13 tūkst. karių, bet kur kas daugiau.

Dažnai sulaukdavau klausimų, kam Kremliui to reikia? Geras klausimas, nes tokie „žaidimai“, žinant Rusijos ekonomikos padėtį, labai brangiai kainuoja.

Atsakymo ieškokime toliau nuo mūsų, kad ir Pietryčių Azijos regione. Jei prasidėtų rimtas konfliktas ten ar kur kitur, o JAV ir NATO būtų priverstos į jį įsitraukti mesdamos dideles pajėgas, tuomet mūsų flange atsivertų kitokios galimybės Kremliui, tad pabandytų ištaisyti didžiausią XX amžiaus klaidą.

Kol kas neturiu duomenų, kiek į pratybų scenarijų buvo įtrauktos Rusijos Federacijos branduolinės pajėgos. 2013 metų pratybų scenarijuje jos buvo svarbus dėmuo vadinamajam situacijos deeskalavimui. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad užimta teritorija išlaikoma priešininkui pagrasinus branduoliniu ginklu. Pavyzdžiui, sunaikinti nuo konflikto zonos nutolusią kurio nors sąjungininko sostinę.

Ar galime atsipalaiduoti? Pratybos „Zapad“ yra vienas epizodas dabartinėje saugumo situacijoje. Tai, kad per pratybas neįvyko kas nors tragiška, absoliučiai nieko nereiškia. Saugumo situacija išlieka tokia pati – Kremliaus politika agresyvi, Rusijos ginkluotosios pajėgos prie Baltijos valstybių sienų yra didžiulės, jos dešimteriopai viršija šiame regione dislokuotas NATO pajėgas.

Rusija dabar bandys skleisti jau paruoštą žinutę, kad „Zapad“ buvo įprastos karinės pratybos, Rusija nėra pavojinga valstybė, užsimirškit. Tokią mintį taip pat skleis Kremliaus globojami vietiniai ruporai Lietuvoje ir kur nors NATO valstybių sostinėse, siūlydami nebedidinti gynybos biudžeto, gal net mažinti NATO sąjungininkų pajėgas.

Dabar Lietuva kartu su sąjungininkais yra gerokai aukštesnio patirties ir gebėjimų lygio, nei buvo prieš ketverius metus.

Turime nepamiršti ir to, kad Vladimiro Putino vadovaujama Rusija supranta tik jėgos kalbą, todėl būtina toliau tęsti gynybos stiprinimo politiką.

Lietuva ir NATO gavo gerą progą įvertinti savo pajėgų, žvalgybų ir kitų tarnybų gebėjimus, padėtį, gavo daug vertingos informacijos apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų padėtį. Lietuvos saugumo, gynybos tarnyboms tai buvo geros pamokos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tai dar nagrinėsime detaliau, tačiau jau aišku, kad Lietuva kartu su sąjungininkais yra gerokai aukštesnio patirties ir gebėjimų lygio, nei buvo prieš ketverius metus.

Rasa Juknevičienė yra Seimo TS-LKD frakcijos narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"