Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Keistų susitarimų papildymas

 
2017 10 18 6:00

Vyriausybė, darbdavių organizacijos ir profsąjungos pasirašė vadinamąjį nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Numatytos penkios kryptys: viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas; socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių kompetencijų ugdymas; švietimo ir mokslo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas; mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimas; šalies konkurencingumo didinimas.

Keistas dokumentas, kurį nacionaliniu susitarimu vadinti lengva, nes po juo parašo nedėtų nebent koks nors specialiųjų poreikių ar specialių politinių pažiūrų turintis žmogus. Nejaugi kas nors galėtų nepritarti siekiui didinti darbo užmokestį ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą? Arba – pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinant jos tvarumą ir nuosekliai didinant viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą. O štai švietimo dalyje įsipareigota gerinti švietimo kokybę, siekiant asmens ugdymo sėkmės, atsižvelgiant į valstybės poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Kažkas skaičiavo, kiek kartų nacionaliniame susitarime paminėti žodžiai „siekti“, „didinti“ ir „efektyvinti“. Jų tikrai daug. Konkrečių įsipareigojimų – mažiau. Tiesą sakant, pustrečio. Du yra aiškūs: vienas – iki 2018 metų pabaigos parengti pramonės šakos ar teritorines kolektyvines sutartis, kitas – 2018 metais atnaujinti sumaniosios specializacijos kryptis pagal tarpinį vertinimą ir pažangos rezultatus.

Dar kaip pusę galima įskaityti už pastangas 2018-aisiais parengti projektus, kuriuose būtų nustatyta, kad viešųjų pirkimų metu vertinama jų dalyvių socialinė atsakomybė, o vertinant tiekėjų pasiūlymus papildomi balai skiriami atsižvelgiant į įmonės mokamą vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį.

Taigi jeigu bus įgyvendinta, ši nuostata bus pridurta prie dabar Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos vadinamosios sveiko proto taisyklės, skelbiančios, kad vykdant pirkimus turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Taip pat – kad lėšos turi būti naudojamos racionaliai, būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

Jeigu jau reikia papildomų įrašų nacionaliniame susitarime, vadinasi iki šiol Viešųjų pirkimų įstatymas arba neveikė, arba nebuvo laikomasi „sveiko proto“ principų.

Nacionalinis susitarimas anksčiau ar vėliau bus įrašytas į keistų valstybės susitarimų sąrašą.

Nacionalinis susitarimas anksčiau ar vėliau bus įrašytas į keistų valstybės susitarimų sąrašą. Sąrašą veiksmų, kurie tapo niekuo arba niekuo netapo. Kaip, pavyzdžiui, verslo įsipareigojimas nedidinti kainų po euro įvedimo.

Apskritai įpareigoti verslą „nedidinti kainų“ yra labai sudėtinga. Nors šiuolaikinės valstybės verslo santykius yra įspraudusios į įvairiausius įsipareigojimus, nebūtinai jų laikomasi.

Nacionalinis susitarimas vertas dėmesio, jeigu jį pasirašo politinės partijos. Tik tuomet tokie susitarimai gali virsti sprendimais, nes jų laikosi įsipareigoję politikai. Taip buvo su politikų susitarimu dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Suvokti tą skirtumą svarbu, nes interneto erdvėje yra įvairių idėjų, kuriomis tinklaraštininkai ar socialiniai žiniasklaidininkai mėgina pretenduoti į nacionalinio susitarimo idėjos kūrimą. Jos yra niekinės ir tokios bus, kol jų nesiims politikai.

Todėl ir šis nacionalinis susitarimas laikytinas niekiniu vien dėl to, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė šiandien turi abejotiną daugumą Seime.

Kiekvienai valdžiai būdinga stengtis savo keistokus sprendimus įforminti susitarimais, darbo grupėmis, komisijomis ar dar kaip nors. Ne išimtis – kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pastangos sukurti Medijų tarybą – naują įstaigą, kuri imtų aptarinėti visuomenės informavimo politikos klausimus. Kultūros ministerijos patariamasis organas bus sudarytas iš žiniasklaidos praktikų ir teoretikų bei juos prižiūrinčių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Mėginimų žiniasklaidą pasitelkti, kad ji veiktų taip, kaip valdžiai tinka ir patinka, buvo visais laikais. Ir dabar žiniasklaida dažnai veikia maitinama valdžios institucijų turima informacija. Tam pačiam tikslui sėkmingai pasitelkiami tinklaraštininkai ar nepriklausomais save tituluojantys socialinių tinklų rašytojai.

Tas procesas jau seniai peržengė žiniasklaidos savikontrolės ribą – ribą tarp objektyvių žinių ir „pusiau tiesos“ (half-truth) ar išgalvotų (fake news) naujienų. Ar Medijų taryba būtų pajėgi įkalbėti, kad žiniasklaidos savikontrolės taisyklėms paklustų ir feisbuko ar kitomis sklaidos priemonėmis veikiantys tinklaraštininkai?

„Jeigu nori problemą numarinti, reikia sudaryti komisiją“, – tokią nuomonę privačiame pokalbyje kadaise yra išsakęs vienas verslininkas.

Greičiausiai tokia bus pirmadienį pasirašyto nacionalinio susitarimo pasekmė. Dokumento, į kurį sutelktas politikų ir spaudos dėmesys bent kelias dienas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"